„Metai buvo sunkūs? – perklausė Italijos premjerė Meloni. – Tai, žinokit, kad 2026-ieji bus dar blogesni.“
2025-ieji patvirtino niūriausias pesimistų prognozes. Rusija tęsė karą prieš Ukrainą. Amerika su degenerato aplombu nutraukė Ukrainai paramą. Prezidentas Trumpas tapo karo nusikaltėlio Putino globėju ir balintoju. Trumpo administracija visus metus spaudė Ukrainą pasirašyti kapituliacijos aktą.
Ta pati Amerika, kuri šimtą metų gynė tautų apsisprendimo teisę ir laisvę, nusisuko nuo laisvės. Amerika, kuri dešimtmečius kartojo Ukrainai, kaip svarbu laikytis teisės viršenybės, gerbti autorių teises, nepirkti piratinių filmų ir programų, derasi su kruvinu Rusijos fiureriu, kad šis, kol Ukraina neturi elektros, panaudotų užgrobtą Zaporožės atominę elektrinę kriptovaliutoms kasti.
Amerikai pasirinkus žaisti Rusijos pusėje karas tęsis ir kitąmet. Rusijos užpuolimo grėsmė Lietuvai tapo dar realesnė. Užuot stiprinusi kariuomenę, perimdama Ukrainos gynybos patirtis, Lietuvos valstybė dar metus paleido vėjais.
Kariuomenė nepadidėjo. Nesukurta nei dronų, nei antidroninė kariuomenės. Išaugo tik Šaulių sąjunga, bet tai ne valstybės, o neabejingų valstybės likimui piliečių nuopelnas.
„Metai buvo sunkūs? – perklausė Italijos premjerė Meloni. – Tai, žinokit, kad 2026-ieji bus dar blogesni.“
Nebėra ir krašto apsaugos ministrės, bent jau supratusios, kad tai – dronų karas. Fegdų lobistai ministru pastatė berniuką, kurio užduotis saugiai sukišti krašto apsaugos pinigus į trinkeles ir būdeles.
Gegužę Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Nausėda vienoje televizijoje spėjo kvailai pasigirti, kad jis tiesiog mėgaujasi darbu su už korupciją nuteistu socialdemokratų premjeru Palucku. Jau netrukus pasirodžius virtinei tiriamosios žurnalistikos tyrimų apie naujas korupcines veikas premjeras buvo priverstas atsistatydinti.
Į svarbiausias valstybės pareigas nuleista dar viena LSDP parašiutininkė savo tarškėjimu „taip, ne, o kaip jums patogiau“ statė vieną komediją po kitos su vis keistesniais personažais.
Po kiekviena premjerės komedija su kalviais ignotais ir ritmologais kaip robotukas pasirašinėjo prezidentas, 2025-aisiais degradavęs save iki nekritiško pritarėjo Seimo daugumai su teismo nuteistais antisemitais, „Gazprom“ banko klientais ir asmeniniais bankrotais. Konstitucija buvo išvesdinta iš Seimo. O prezidentas net Kalėdų senelį Diedu Morozu pakeitė.
Metai parodė, kad karo akivaizdoje Lietuva neturi veiksnaus prezidento. Turi tik defetistinę – čia švelniai kalbant – Seimo daugumą, kuri įvėlė valstybę į karą su kultūros ir meno bendruomene ir pradėjo visuomeninio transliuotojo užvaldymo ataką, neregėtą nuo praėjusio amžiaus pabaigos.
Vienintelė viltis – šįmet atbudusi, LSDP garbės pirmininką siutinanti pilietinė visuomenė. Valstybės likimas vėl – tik piliečių rankose.
Tarsi pagal trečią maskolišką „Strekoza“ planą atkuto iš visų pakampių lįsti rusiško žiogo nareliai. Dergė vertybinę užsienio politiką, pasiryžimą gintis, kultūros žmones, žurnalistus, pilietinę visuomenę. Vis garsiau skambėjo balsai neerzinti Rusijos, nusileisti, tartis.
2026-aisiais defetizmo Seime, Vyriausybėje ir prezidentūroje bus dar daugiau. Iškils nauji paleckiai ir cvirkos, gal net snigs jais.
Vienintelė viltis – šįmet atbudusi, LSDP garbės pirmininką siutinanti pilietinė visuomenė. Valstybės likimas vėl – tik piliečių rankose.
Su Naujaisiais 2026-aisiais visus, kurie myli laisvę ir gerbia Lietuvos Konstituciją.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
