Baigiasi 2025 metai. Metų pradžioje komentare LRT RADIJUI sakiau, kad įžengiame į epochą pagal Donaldą Trumpą. Ir tikrai visus metus tarptautinės politikos gyvenimas sukosi apie vieną asmenį – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą D. Trumpą. Nors 2025 metais prasidėjo jau antroji D. Trumpo kaip JAV prezidento kadencija, tokio kitų šalių lyderių suktinio apie D. Trumpą kaip dabar tada dar nebuvo.
Netgi Vladimiras Putinas, kuris šiaip jau mėgsta traukti visą dėmesį į save ir diktuoti paskutiniojo dešimtmečio tarptautinės politikos ritmą pasaulyje, prieš darydamas kokį pareiškimą žiūrėjo, kad savo žodžiais neįžeistų D. Trumpo, visaip gyrė jį, meilikavo, nors ir darė savo. Panašiai elgėsi ir Vakarų šalių vadovai. Visų siekis buvo vienas – nepasakyti ko nors tokio, kas D. Trumpui nepatiktų.
Metams įpusėjus ir V. Putinas, ir Vakarų šalių lyderiai perėjo prie naujos taktikos: bandyti paveikti D. Trumpo poziciją taip, kad jis priimtų jam išsakytas nuostatas kaip savo. Tam irgi pasitelktas pataikavimas, o D. Trumpas, atrodo, nepajusdavo, kad tampa politiku, kuris priima sprendimus atsižvelgdamas į tą nuomonę, kuri jam buvo išsakyta prieš pat priimant sprendimą.
Todėl tarptautinės politikos bruožu tapo ir tai, kas paskutinis galės pakalbėti su D. Trumpu. Vakarų ir kitų šalių lyderiai vienas po kito vyko į JAV. Vieni sugebėjo prieiti arčiau prie D. Trumpo, nes gerai žaidžia golfą. Kiti dėl to, kad sugeba gražiai, koketiškai šypsotis. Treti pasiūlo kokį naują objektą pavadinti D. Trumpo vardu. Ir nesvarbu, ar tai darė Vakarų partneriai, ar kitų šalių atstovai. Visi veržėsi pakalbėti su D. Trumpu arba su jo draugais, artimais žmonėmis, kurie išstūmę Amerikos politikos, diplomatijos, žvalgybos asus tapo derybininkais.
Nuo pat pirmų savo darbo Baltuosiuose rūmuose dienų per antrąją kadenciją D. Trumpas suprato, kad Rusijos karas prieš Ukrainą bus didžiausias iššūkis. Turint omenyje ir jo siekį gauti Nobelio taikos premiją. D. Trumpas mėgsta vardyti konfliktus pasaulyje, kur jis padėjo pasiekti taiką ar jam atrodo, kad padėjo. Bet Nobelio premijos negavo.
Mat Ukrainoje toliau liepsnoja karas, o Aliaskos susitikimo dvasia, apie kurią taip mėgsta kalbėti V. Putinas ir jo atstovai, prie taikos neprivedė. Tiesą pasakius, niekas be Maskvos propagandininkų iki šiol ir nežino, kas yra ta Aliaskos dvasia.
Tačiau visi žino apie D. Trumpo derybininko, gero draugo ir nekilnojamojo turto magnato Steve’o Witkoffo vizitų į Rusiją ir pokalbių su V. Putinu maratoną. Į šiuos susitikimus D. Trumpas dabar įtraukė ir savo žentą.
Visi taip pat žino, kas yra tie D. Trumpo diplomatijos zigzagai, kurie tęsėsi visus metus, o reiškė dažniausia viena: nuolat kintančią jo nuomonę bei faktą, kad po kurio nors jo pareiškimo reikia akylai stebėti situaciją, nes pozicija gali keistis.
Todėl atsakyti, ar bus nutrauktas karas Ukrainoje antraisiais D. Trumpo epochos metais, yra tarsi burti iš kavos tirščių. Tiesiog stebėkime įvykius ir vertinkime. Už tai, kas yra padaroma, o ne už gražias kalbas ir ne už politikos teatrą.
Per šiuos metus D. Trumpas daugiau rėmėsi Rusijos prezidento V. Putino argumentais, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dažnai teko teisintis.
Štai kodėl ir po paskutinio D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Floridoje susilaikoma nuo vertinimų, ar tai rimtas proveržis, vedantis prie karo pabaigos.
Viskas vyko pagal jau anksčiau matytą precedentą, kai likus keletui valandų iki susitikimo staiga įvyksta V. Putino ir D. Trumpo pokalbis telefonu. Iki šiol po tokių pokalbių Vašingtono pozicija pakrypdavo V. Putino pusėn.
Tačiau šį kartą susitikimo pabaigoje JAV ir Ukrainos vadovai vienodai rodė optimizmą. Galimo taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos tekstas yra suderintas 90 ar net 95 procentais. 100 procentų sutarta dėl Jungtinių Valstijų saugumo garantijų Ukrainai.
Atrodo, reikia džiaugtis, jog D. Trumpo zigzaginės diplomatijos era – praeityje. Bet čia pat nuskambėjo keistas jo pareiškimas: V. Putinas nori taikos ir linki Ukrainai tapti sėkminga valstybe. Ir iš karto abejonės. Ar gali būti? Pradedi svarstyti, kiek gali viskuo tikėti.
Taip banguotai D. Trumpas pereina iš pirmųjų savo epochos metų į antruosius. O mes liekame nesupratę, ar tai, ką matėme per spaudos konferenciją, buvo politinis teatras ar tikrai yra pasistūmėta. Ir ar naujame pokalbyje su V. Putinu D. Trumpas laikėsi pozicijos, išsakytos Ukrainai ir Vakarų partneriams. O Kremlius nesnaudžia: apkaltino Kyjivą davus nurodymą atakuoti V. Putino rezidenciją. Ir vėl viskas iš naujo?
Todėl atsakyti, ar bus nutrauktas karas Ukrainoje antraisiais D. Trumpo epochos metais, yra tarsi burti iš kavos tirščių. Tiesiog stebėkime įvykius ir vertinkime. Už tai, kas yra padaroma, o ne už gražias kalbas ir ne už politikos teatrą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
