Per pastarąją rinkimų kampaniją Donaldas Trumpas 53 kartus žadėjo, kad išrinktas prezidentu Ukrainoje vykstančiame kare taikos susitarimą pasieks per vieną dieną. Perfrazuojant vieno romano pavadinimą, ta diena tapo ilga kaip šimtmečiai. Kol kas sunku pasakyti, ar ją pavyko sutrumpinti per 2025 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone įvykusį vadovų susitikimą.
D. Trumpo, Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių susitikimas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete pataisė slogų įspūdį, likusį po D. Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje. Prieš susitikimą Vašingtone CNN skelbė, kad šis susitikimas – vienas svarbiausių per visą epochą po Šaltojo karo pabaigos, tačiau realybė buvo kiek kitokia. Improvizuotas ir daugiausia teatrališkas Baltųjų rūmų renginys, skirtas Vakarų padišachui pašlovinti, negalėjo duoti apčiuopiamų rezultatų.
Dar nėra buvę, kad gebėjimas žaisti golfą taptų kriterijumi dalyvauti svarbiausiame politiniame susitikime, tačiau šiuo atveju Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pakviestas vykti į Vašingtoną, įvertinus, kad jis geras D. Trumpo golfo partneris. Kita vertus, dalyvaujant V. Zelenskiui ir europiečiams, kiekybinis pranašumas buvo sveiko proto pusėje, todėl pokalbių išdava – pozityvūs pokyčiai ketinimų ir potencialių galimybių sferoje, nors kelias, kuriuo einant būtų sustabdytas karas, lieka beveik tiek pat miglotas kaip ir iki šio susitikimo.
Viena iš pozityvių galimybių, D. Trumpo žodžiais, V. Putinas esą sutiko, kad Ukrainai būtų suteiktos saugumo garantijos. Socialiniame tinkle „Truth Social“ JAV prezidentas rašė, kad tokias garantijas suteiks „įvairios Europos šalys koordinuojant Jungtinėms Valstijoms“. Tai, su kuo iš tikrųjų sutiko ar nesutiko Rusija, nėra aišku, tačiau galimas JAV dalyvavimas suteikiant saugumo garantijas Ukrainai – naujas akcentas.
D. Trumpas galvoja, kad svarbiausias vaidmuo šiame procese turėtų tekti Europos valstybėms. Pats savo ruožtu jis žadėjo „didelę paramą“, tačiau vis dėlto nėra aišku, ar tai reikštų JAV karių kontingento dalyvavimą. Iki šiol JAV vengė prisiimti atsakomybę užtikrinant Ukrainos saugumą, o karių siuntimas buvo tikras tabu.
Blaivinantis atrodo Suomijos prezidento A. Stubbo pasisakymas iškart po susitikimo. Jis paminėjo, kad dėl JAV dalyvavimo Ukrainai suteikiant saugumo garantijas kol kas nėra žinoma nieko konkretaus. Išvis, sunku pasakyti, ko verti D. Trumpo žodžiai apie V. Putino pritarimą saugumo garantijoms, nes po Vašingtone įvykusio susitikimo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova suskubo padaryti pareiškimą, kad Rusija kategoriškai nepriima jokių scenarijų, numatančių NATO šalių karinių kontingentų atsiradimą Ukrainoje.
Improvizuotas ir daugiausia teatrališkas Baltųjų rūmų renginys, skirtas Vakarų padišachui pašlovinti, negalėjo duoti apčiuopiamų rezultatų.
Kitas rezultatas – D. Trumpas paskelbė, kad per pokalbį su V. Putinu esą sutarta dėl tiesioginių derybų tarp jo ir V. Zelenskio (dalyvaujant D. Trumpui). Tačiau Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškime, kurį plačiai citavo Rusijos žiniasklaidos priemonės, šį telefono skambutį įvertino kitaip.
Jis sakė, kad D. Trumpas viso labo paprašė skirti aukštesnius pareigūnus į derybų tarp šalių komisijas. Net jei V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas įvyks, sunku tikėtis, kad be deramo pasiruošimo ir išankstinio pozicijų derinimo derybų keliu jis galėtų duoti pozityvių rezultatų, nes šalių požiūriai pernelyg skiriasi.
Verta pažymėti, kad kitaip nei baimintasi, susitikimas Vašingtone vyko konstruktyviai, jo tonas buvo pozityvus. V. Zelenskis per katastrofa pasibaigusį susitikimą Ovaliajame kabinete 2025 m. vasario 28 d. apkaltintas nedėkingumu, o šį kartą per penkių minučių pasisakymą šešis kartus ištarė „ačiū“. Viceprezidentas J. D. Vanceʼas, tuokart sukėlęs konfliktą su V. Zelenskiu, sėdėjo prikandęs liežuvį.
JAV prezidentas padarė keletą pozityvių pareiškimų, nes buvo neabejotinai paveiktas V. Zelenskį atlydėjusių europiečių vienybės ir tvirtos pozicijos. Tačiau jis turi įprotį nuolat kaitalioti savo nuomonę, tad sunku pasakyti, ar tai galima laikyti viltingu ženklu.
Ko gero, svarbiausiu šio susitikimo rezultatu tapo tvirtėjanti Europos laikysena. Europos lyderiai aiškiai pademonstravo, kad nesiruošia laikytis nuošaliai, o jų pozicija tampa vis svaresnė. Europa telkiasi, yra pasiryžusi veikti ne tik žodžiais. Akivaizdu, kad tai daro įspūdį D. Trumpui.
Artinantis susitikimui būgštauta, kad D. Trumpas vers V. Zelenskį vienašališkai sutikti su žeminančiomis ir konstituciškai neįmanomomis nuolaidomis, kad V. Putino įtakos paveiktas JAV prezidentas gali Ukrainos prezidentui paskelbti ultimatumą. Tai neįvyko. Paradoksalu, tačiau šiame taikos pastangų etape pozityviais dalykais galima laikyti tai, kad nepadaryta lemtingų klaidų.
Europos lyderiai aiškiai pademonstravo, kad nesiruošia laikytis nuošaliai, o jų pozicija tampa vis svaresnė. Europa telkiasi, yra pasiryžusi veikti ne tik žodžiais.
Viena iš baimių artinantis šiam susitikimui buvo ta, kad JAV pareikalaus Ukrainos pripažinti Rusijai Krymą de jure ir įvykdyti vadinamuosius teritorijų mainus, t. y. atiduoti Rusijai visą Donbasą, įskaitant teritorijas, kurių Rusija iki šiol nėra užėmusi. Iš tiesų, šis klausimas susitikime iškeltas, D. Trumpas netgi buvo parengęs Ukrainos žemėlapį su Rusijos okupuotomis teritorijomis.
Vis dėlto Ovaliojo kabineto svečiai, kaip pranešama, vieningai atmetė bet kokius teritorijų mainus, kalbėjo apie didžiulį V. Putino apetitą užgrobti teritorijas ir priminė, kad ties Kramatorsku ir Slovjansku pastatyti Rusijai beveik neįveikiami gyvybiniai įtvirtinimai. Dėl to V. Putinas juos bando užimti suktu būdu.
Nepaisydamas stipraus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo spaudimo, D. Trumpas nesutiko su nuomone, kad prieš sėdant prie derybų stalo dėl taikos susitarimo būtina paskelbti paliaubas. Beje, iki šiol D. Trumpas ne kartą ultimatyviai reikalavo, kad Rusija tartųsi dėl paliaubų, pastaruoju metu – liepos 14 ir 28 d., tačiau skelbti grasinimai imtis veiksmų, jei paliaubos nebus pasiektos, galų gale užmiršti, o nuomonę dėl paliaubų D. Trumpas pakeitė po susitikimo su V. Putinu.
Paliaubos kaip taikos derybų sąlyga – pasiteisinusi praktika, nes konstruktyviai derėtis vykstant karui ir žudynėms vargu ar įmanoma. V. Putinui atrištos rankos neribotam laikui toliau terorizuoti taikius Ukrainos gyventojus ir bandyti užimti dar vieną kitą Ukrainos žemės lopinėlį.
Nors susitikime tvyrojo palanki atmosfera, D. Trumpas ir toliau gyrėsi puikiais santykiais su V. Putinu ir kartojo, kad šis nori taikos. Sunku vertinti šių derybų rezultatus, nes dėl to, kas buvo pasiekta, artimiausioje ateityje nebus paleista nė vienu dronu mažiau, nebus sustabdyta nė viena raketa, nebus išsaugota nė viena gyvybė. Lūžio neįvyko, konkrečių susitarimų pasiekta nebuvo, o galimų derybų dėl taikos kontūrai lieka neaiškūs.
