Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulio gyventojų, gyvenančių miestuose, dalis pasieks beveik 70 proc. Intensyvėjanti urbanizacija reikalaus daugiau išteklių, nepaisant mūsų pastangų apsaugoti, mažės biologinės įvairovės resursai, daugės aplinkos taršos atvejų ir ligų. Todėl susirūpinę mokslininkai ieško kalbos ir argumentų, kuria galėtų kalbėtis su ateitį lemsiančių sprendimų priėmėjais, miestų vystytojais.
Tačiau tyrimų išvados iškalbingos: norint priimti teisingus ir gamtai draugiškus sprendimus, žmonės turi jausti ryšį su gamta. Tyrėjai išsiaiškino, jog šis ryšys su gamta skatina pritarti gamtosaugos politikai. Tokie žmonės yra stipriai ir patikimai susiję su aplinką tausojančiu elgesiu, įskaitant aiškų savęs vertinimą, dažnai savanoriauja gamtosaugos srityje. Svarbu ir tai, kad supami didesnės biologinės įvairovės teigiamiau reaguojame į iškylančias situacijas.
Tačiau kaip įtikinti tuos, kurie to ryšio nejaučia, kad biologinė įvairovė – žmogaus išlikimo pagrindas? Pavyzdžiui, daugelis intuityviai manome, jog gyvenimas šalia medžių ir žaliųjų erdvių yra naudingas mūsų sveikatai. Tačiau ar tikrai medis gatvėje ar netoliese esantis parkas galėtų pagerinti mūsų sveikatą?
Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodo, jog vidutiniškai 10 daugiau medžių miesto kvartale pagerina sveikumo jausmą panašiai kaip padidėjusios metinės asmeninės pajamos 10 000 dolerių. Gyvendami tokiame rajone jausitės taip, tarsi būtumėte atjaunėjęs 7 metais, o rajono gyventojų vidutinės pajamos yra 10 000 dolerių didesnės. Mokslininkams net padidinus parkuose tik augalų įvairovę ir pakabinus inkilų, to užteko, jog lankytojai manytų, kad jų gyvenimo kokybė pagerėjo. Gyventojai žalesnėje aplinkoje jaučia ir mažiau baimės, yra mandagesni vienas kitam, mažiau agresyvūs, žalesniuose rajonuose nustatyta mažiau smurtinio elgesio ir nusikaltimų.
Todėl jei kada svarstėte išvykti iš miesto ir gyventi kaime, bet sustabdydavo mintis, kad ten nerasite gerai apmokamo darbo ir dėl to jausitės blogai, galiu šiek tiek nuraminti: tyrimai rodo, kad jei jus sups gamta, jausitės tikrai ne ką blogiau, net ir mažiau uždirbdami.
Tokioje aplinkoje ir gyvensite ilgiau. Žmonių bendruomenėse, kuriose regioninė biologinės įvairovės sudėtis buvo stabili ir per daug nekito, vidutinė gyvenimo trukmė buvo ilgesnė, mirštamumas nuo sunkių ligų (pvz., navikų, kvėpavimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių) sumažėjo, kaip ir mirtingumo rizika, susijusi su amžiumi. Taip pat čia greičiau atgausite sveikatą po gydymo, bus mažiau nepageidaujamų gimdymo baigčių.
Ir kiti tyrimai rodo, kad net ir mažesnes pajamas gaudami, bet gyvendami žalesnėje aplinkoje jausite gyvenimo kokybę. Žalesniuose, bet mažesnes pajamas gaunančiuose rajonuose 37 proc. sumažėja tikimybė sirgti depresija, palyginti su ne tokiais žaliais, bet didesnes pajamas gaunančiais rajonais. Todėl jei kada svarstėte išvykti iš miesto ir gyventi kaime, bet sustabdydavo mintis, kad ten nerasite gerai apmokamo darbo ir dėl to jausitės blogai, galiu šiek tiek nuraminti: tyrimai rodo, kad jei jus sups gamta, jausitės tikrai ne ką blogiau, net ir mažiau uždirbdami.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
