Birželį finansų rinkose ir toliau buvo matyti ryškūs regioniniai skirtumai. Euro zonos akcijų rinkoms paaugus 2,64 proc., o ekonomikos duomenims vis aiškiau signalizuojant apie stabilizaciją, JAV akcijų rinka smuko 0,99 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo technologijų sektoriaus silpnumas. Besivystančių šalių rinkose vyravo nevienodos nuotaikos – investuotojai vertino tiek infliacijos rizikas, tiek eksporto sektorių augimą.
Finansų rinkose ryškėjo skirtumai tarp didžiausių regionų
JAV akcijų indeksą birželį žemyn tempė silpnesni didžiųjų technologijų ir dirbtinio intelekto bendrovių rezultatai – jo vertė sumažėjo 0,99 proc. Priešinga kryptimi judėjo euro zonos akcijos – jų indekso vertė paaugo 2,64 proc. – prie to prisidėjo regiono technologijų sektorius. Besivystančių šalių akcijos per mėnesį smuktelėjo 1,41 proc.
Tuo metu obligacijos visose kategorijose rodė nuosaikiai teigiamą rezultatą. JAV vyriausybės obligacijų indeksas pakilo 0,15 proc., JAV investicinio reitingo segmentas – 0,05 proc., o didelio pajamingumo obligacijos – 0,13 proc. Europos obligacijų rezultatai buvo kiek geresni: Vokietijos vyriausybės obligacijų indeksas paaugo 0,57 proc., investicinio reitingo segmentas – 0,44 proc., o didelio pajamingumo obligacijų kainos pakilo 0,56 proc. Besivystančių šalių obligacijų segmentas birželį užbaigė 0,43 proc. augimu.
JAV ekonominiai rodikliai kol kas rodo atsparumą
Nors infliacija gegužę paspartėjo iki 4,2 proc., JAV mažmeninės prekybos apimtys augo jau penktą mėnesį iš eilės. Vis dėlto birželio darbo rinkos duomenys rodo augimo tempo sulėtėjimą. Birželį JAV ekonomikoje sukurta 57 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai mažiau nei rinkos dalyvių prognozuoti maždaug 115 tūkst. Be to, ankstesnių dviejų mėnesių duomenys buvo patikslinti žemyn iš viso 74 tūkst. darbo vietų.
Nedarbo lygis birželį sumažėjo iki 4,2 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per metus. Tačiau šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjusi ekonomiškai aktyvių gyventojų dalis, kuri nukrito iki 61,5 proc.
Gamybos sektoriuje nuotaikos išliko gana geros. Aktyvumas birželį augo jau šeštą mėnesį iš eilės, nors tempas buvo kiek lėtesnis nei gegužę, kai buvo pasiektas aukščiausias lygis per ketverius metus.
Euro zonoje daugėja teigiamų ženklų
Birželį euro zonoje infliacija sulėtėjo labiau, nei tikėtasi – iki 2,8 proc., palyginti su 3,2 proc. gegužę. Teigiamų ženklų buvo matyti ir verslo aplinkoje: verslo nuotaikos pagerėjo pirmą kartą nuo JAV ir Irano konflikto pradžios, nes birželį gerokai sulėtėjo tiek sąnaudų augimas, tiek kainų kilimas galutiniams vartotojams.
Pasaulio finansų rinkose smarkiai atpigus naftai, birželį pirmą kartą per keturis mėnesius pagerėjo ir euro zonos vartotojų nuotaikos. Vis dėlto geopolitinė įtampa išliko svarbiu rizikos veiksniu – užsitęsęs konfliktas Irane ir jo poveikis energijos išteklių kainoms birželio pradžioje paskatino ECB peržiūrėti ir euro zonos augimo bei infliacijos prognozes.
Kaip ir tikėtasi, ECB birželį padidino palūkanų normas ir pirmą kartą per metus pakeitė monetarinės politikos kryptį. ECB indėlių palūkanų norma pakilo iki 2,25 proc. nuo 2,0 proc., kur ji laikėsi nuo praėjusių metų birželio.
Besivystančių šalių regione – mišri dinamika
Kinijoje akcijų kritimas sekė ekonomikos nuosmukį – mažmeninės prekybos ir investicijų apimtys toliau traukėsi, o būsto kainos mažėjo. Taivanas ir Pietų Korėja toliau gavo naudos iš stiprios dirbtinio intelekto technologijų komponentų paklausos.
Taivano centrinis bankas išlaikė palūkanų normas 2 proc. lygyje, nors infliacija gegužę viršijo 2 proc., o eksporto apimtys toliau augo.
Vis dėlto mėnesio pabaigoje staigus atminties lustų ir dirbtinio intelekto bendrovių akcijų kritimas ypač smarkiai paveikė Pietų Korėjos akcijų indeksą. Indijos centrinis bankas palūkanų normą išlaikė ties 5,25 proc. ir dėl aukštų energijos kainų laikėsi neutralios pozicijos.
Brazilijoje palūkanų norma sumažinta trečią kartą iš eilės – iki 14,25 proc., o infliacija šalyje tebėra aukšta ir siekia 4,72 proc.
