Gegužės pradžioje Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Paryžiaus Sorbonos universitetą pakvietė Europos universitetų rektorius. Savo kalbose šie vadovai patvirtino Europos įsipareigojimus žodžio ir akademinei laisvei, laisvam ir atviram mokslui, be kurio neįmanoma demokratija.
Šis pareiškimas buvo padarytas tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija didina spaudimą JAV universitetams, žeria jiems kaltinimus ir grasina nurėžti finansavimą. Ir EK prezidentė, ir Prancūzijos prezidentas įvardijo, kad pradėtas karas su universitetais yra didelė klaida, kuri gali pakenkti pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Žurnalo „Nature“ pastaruoju metu atlikta apklausa atskleidė, kad dėl neigiamo vyriausybės požiūrio į universitetus 75 proc. JAV mokslininkų svarsto galimybę išvykti iš šalies. Jų žvilgsniai daugiausia krypsta į Kanadą ir Europą. Europa ketina tuo pasinaudoti. U. von der Leyen paskelbė iniciatyvą „Mokslui pasirink Europą“ (angl. „Choose Europe for Science“), pagal kurią bus skiriama 500 milijonų eurų talentingiems užsienio mokslininkams į Europą pritraukti, tarp jų ir iš JAV.
Prancūzija analogiškai iniciatyvai „Mokslui pasirink Prancūziją“ (angl. „Choose France for Science“) skyrė 100 milijonų eurų. EK prezidentė įvardijo tikslą Europai iki 2030 m. 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei tapti pirmaujančia daugelyje mokslo sričių.
U. von der Leyen ir E. Macronui paskelbus naujas iniciatyvas mokslo srityje iškart prabilo kritikai, kurie priminė, kad Prancūzija, taip pat ir kitos Europos valstybės mokslininkams gali pasiūlyti gerokai mažesnį atlyginimą nei tas, kuris siūlomas JAV universitetuose.
Prancūzijos mokslininkai jau kuris laikas siekia aukštesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, todėl kai kurie iš jų išreiškė nuogąstavimą, kad atvykstantys mokslininkai bus finansuojami iš lėšų, skirtų vietiniams mokslininkams. Kritikai taip pat primena, kad ES skirti 3 proc. BVP moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai žada ir yra raginama jau ne pirmą kartą, tačiau šioje srityje kol kas negalima pasigirti apčiuopiamais laimėjimais (beje, Lietuvoje šiai sričiai skiriama apie 1 proc. BVP).
Reikia pripažinti karčią tiesą, kad senasis kontinentas stokoja energijos, praranda iniciatyvą ir gerokai atsilieka nuo lyderių inovacijų bei pažangių technologijų srityje. Pasak Pasaulio banko, per laikotarpį nuo 2008 iki 2023 metų Europos Sąjungos BVP išaugo 13,5 proc., tuo metu Jungtinių Valstijų BVP padidėjo 87 proc. Europos Sąjungos BVP vienam gyventojui 2008 m., lyginant su JAV, sudarė 76,5 proc., o 2023 m. – jau vos 50 proc. Iš 50 didžiausių pasaulyje technologijų bendrovių vos keturios yra įkurtos ES valstybėse.
Negana to, ES liko nuošalyje JAV ir Kinijai varžantis dėl lyderystės dirbtinio intelekto srityje, nors akivaizdu, kad būtent jis artimiausiu laiku lems pažangą, kartu ir kurs grėsmes. Jau daug yra pasakyta apie tai, kad ES valstybės, pasikliaudamos JAV partneryste ir galia, gerokai apleido gynybos pajėgumus.
Sparčiai besikeičianti situacija – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, taip pat ir transatlantinę partnerystę atsainiai vertinanti prezidento D. Trumpo JAV administracija verčia apsnūdusią Europą pabusti ir Europos lyderiams iškėlė egzistencinius klausimus. Kada Europa pradės vaidinti didesnį vaidmenį Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą? Ar realu tikėtis, kad Europa vėl taps dinamiškos ekonomikos ir technologinių inovacijų žemynu? Ar ES sugebės pateisinti viltis ir, demokratijai pasaulyje traukiantis tarsi šagrenės odai, rodyti pavyzdį įgyvendindama demokratines vertybes?
Kovo mėnesį ES paskelbė iniciatyvą „Pasirengimas 2030“ (angl. „Readiness 2030“), kuri numato ES biudžeto taisyklių galiojimo apribojimą, kad valstybės narės galėtų padidinti gynybos išlaidas: atveriama galimybė pasiskolinti ir gynybai skirti 650 mlrd. eurų per ketverius metus, taip pat suteikti 150 mlrd. eurų paskolų bendriems gynybos projektams, nukreipti ES fondų lėšas į investicijas gynybos srityje.
ES lyderiai savo stiprybę vis dar labiau demonstruoja pareiškimais, nei veiksmais.
Europos investicijų bankui duotas leidimas kredituoti gynybos įmonių statybą. Europos gynybos fondas 2025 m. skyrė 1,065 mlrd. eurų bendriems gynybos tyrimų ir plėtros projektams. ES įsipareigojo iki 2025 m. pabaigos pristatyti Ukrainai daugiau nei 1,35 mln. artilerijos sviedinių, be to, planuojama skirti beveik 1,9 mlrd. eurų karinei paramai, finansuojamai iš įšaldyto Rusijos turto pajamų. ES vieningai sutarė patvirtinti 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai.
Oficialiais ES duomenimis, iki šių metų gegužės mėnesio ES ir valstybės narės Ukrainai jau suteikė 158 milijardų JAV dolerių vertės finansinės, karinės, humanitarinės paramos, kuri viršija JAV suteiktą paramą, – nors to nenori pripažinti D. Trumpas.
Daugelis Europos šalių numato gerokai didinti išlaidas gynybai. Verta pažymėti Vokietijos planus. Vokietija 2025 m. žengė istorinį žingsnį, žymintį didžiausią gynybos finansavimo augimą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos: sudarytos sąlygos per ateinančius dešimt metų į gynybą ir gynybos infrastruktūrą investuoti 500 mlrd. eurų. Vokietija paskelbė apie 3 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai, kurios didžioji dalis Ukrainą turi pasiekti jau 2025 m., o iki 2029 m. šiam tikslui planuojama skirti dar 8,25 mlrd. eurų.
Šių metų kovo mėnesį Prancūzija paskelbė, kad suteiks 2 milijardų eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai, kuri apims priešlėktuvines sistemas, prieštankines raketas, šarvuotąją techniką, amuniciją ir „Mirage“ naikintuvų raketas.
Europa atrodo esanti įspeista į kampą ir turi iš naujo apmąstyti bei susikurti savo tapatybę.
Šių metų gegužės 10 dieną Europa parodė iniciatyvą, kai keturi lyderiai – Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas E. Macronas, JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas – nuvyko į Kyjivą ir pareikalavo, kad Rusija besąlygiškai sutiktų su 30 dienų paliaubomis. Šalių vadovai pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jam nepriėmus pasiūlymo sustiprinti sankcijas ir spaudimą.
Tai buvo ryški solidarumo su Ukraina deklaracija. Vis dėlto vadovų iniciatyvos neparėmus JAV prezidentui D. Trumpui (jis paragino šalis derėtis, nekeldamas paliaubų sąlygos), iškeltų reikalavimų aštrumas nublanko.
Šios pastangos dar labiau išryškino liūdną realybę – ES vis dar neturi nei galios, nei politinės valios padaryti didesnę įtaką vykstant agresijai ir ne tik diktuoti savo sąlygas, bet ir užtikrinti susitarimų, jei tokie bus pasiekti, vykdymą dislokuojant bendras taikos palaikymo pajėgas. ES lyderiai savo stiprybę vis dar labiau demonstruoja pareiškimais, nei veiksmais.
Vis dėlto kiekvieną dieną vis labiau aiškėja, kad Europa negali gyventi taip, kaip anksčiau. Vis dėlto rupi kasdienybė neretai žlugdo aukštus tikslus ir kilnius siekius. Kaip žinoma, mėgstamiausias D. Trumpo žodis yra „tarifai“, bet, pasirodo, ne ką mažiau jį mėgsta ir europiečiai.
Spaudžiant Lenkijos ir Prancūzijos ūkininkams, baigiantis galioti 2022 m. įvestoms lengvatoms ES planuoja nuo 2025 m. birželio 6 d. įvesti naujus muitus Ukrainos žemės ūkio produktams. Ukrainiečiai reiškia nuomonę, kad karo nualinta šalis dėl to gali netekti 3,5 milijardo eurų pajamų.
Šis pavyzdys, kai viena ranka duodama, kita atimama, demonstruoja sudėtingą situaciją, kai ES priversta atsižvelgti į atskirų vidaus interesų grupių reikalavimus.
Europa atrodo esanti įspeista į kampą ir turi iš naujo apmąstyti bei susikurti savo tapatybę. Nepaisant skeptikų garsių balsų ir išties didelių problemų, su kuriomis susiduria ES, galima viltis, kad Europos šalys išorinių grėsmių ir besikeičiančios geopolitinės padėties akivaizdoje užims vis ryžtingesnę poziciją. Ateitis parodys, ar Europai pasirodys pakeliama jai tekusi demokratinio pasaulio lyderės našta.
