Prieš 30 metų Vakaruose daugelis aiškiai matė skirtumą tarp diktatūros ir demokratijos. Šiandien tapo madinga abi tapatinti aiškinant, kad nėra jokio skirtumo. Taip melas tapo tiesa, pasipriešinimas virto agresija, o terorizmas – kova už laisve. Pavyzdžiui, „propalestiniečiai“ Lietuvoje ėmė tapatinti „Hamas“ ne tik su Ukrainos pasipriešinimu Rusijai, bet ir su pokario partizanų kova už laisvę taip Kremliui patvirtindami, kad ir partizanai buvo teroristai.
Logikos nė kvapo, o jos ir nereikia. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė už Rusijos sukeltas civilių skerdynes Sumuose nurašyti kaltę jai, bet kaltais įvardijo buvusį JAV prezidentą Joe Bideną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Abu, pasirodo, neabejotinai kalti dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Ypač kaltas V. Zelenskis, nes atsisako atiduoti Kremlių skerdikams, net ir jų neužimtas teritorijas, bei padovanoti JAV visas Ukrainos naudingas iškasenas. Bet bent jau atsisakė reikalavimo kompensuoti 100 milijardų JAV naudai iš žiauraus karo niokojamos Ukrainos.
Vienu žodžiu, D. Trumpas remiasi Adolfo Hitlerio taisykle, kad ilgai ir atvirai meluojant melas tampa tiesa. Pacituosiu pastarąjį: „Jeigu nori žmonių simpatijų, pasakok jiems pačius naiviausius ir kvailiausius dalykus.“ Sovietų bolševikai vadovavosi, o Rusijos „prezidentas“ Vladimiras Putinas jau 25 metus vadovaujasi tuo pačiu modeliu. Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dėka Rusija papirko Europą vogtais milijardais ir dar pasodino ją ant dujų bei naftos adatos. Taip trinamas skirtumas tarp demokratijos ir diktatūros.
Melo modelį iki tobulumo išgrynino teroristinė organizacija „Hamas“, kuri dėl Irano ir Kataro milijardų išplovė smegenis Vakarų demokratijų jaunimui. Išplovė tiek, kad „Hamas“ teroristai asocijuojasi su kovos už humanizmą ir demokratiją avangardu. Kiek reikia būti trenktam, kad lyg papūga kartotum teroristų naratyvą? Net ir sisteminė Vakarų žiniasklaida, taip pat ir Lietuvoje, tapo „Hamas“ ruporu, taip ne tik legitimuodama terorą, bet ir naikindama vertybinę ribą tarp demokratijos ir diktatūros lyg ir balansuotos tiesos sumetimais.
Kaip kitaip įvardyti mūsų žiniasklaidą, kuri nuolat remiasi teroristų „Hamas“ neva savarankiškos Sveikatos ministerijos nurodytais žuvusių civilių skaičiais? Įdomu, kad nė vienas žinių portalas nepaskelbė pačios teroristinės organizacijos pareiškimo, esą 72 proc. žuvusiųjų yra vyrai nuo 13 iki 55 metų.
Taip, „Hamas“ naudoja paauglius karo veiksmams. Ši žinia tikrai nedera su Jungtinių Tautų pareiškimu, kad beveik 70 proc. žuvusiųjų Gazos Ruože – moterys ir vaikai. Darytina išvada, kad kalbama apie nukautus „Hamas“ kovotojus ir jų rėmėjus. „Hamas“ taip pat „atgaivino“ 3 400 neva žuvusių civilių, tarp jų 1 080 vaikų („Hamas“, 2025).
Priežastis, dėl kurios „Hamas“ nusprendė atskleisti tiesą, manau, yra išgąstis dėl masinių Gazos Ruožo gyventojų protestų prieš juos pačius. Norėta parodyti, kad civilių žuvo daug mažiau, o „Hamas“ kovoja už tuos civilius ir masiškai žūsta „garbingoje kovoje su Izraelio monstru“. Tad, bičiuliai žurnalistai, ko tylite lyg vandens į burną prisisėmę?
„Palestiniečiai – kovotojai su okupacija, kolonializmu ir genocidu“ naratyvą puoselėja ir Europos Sąjunga, paskelbusi skirianti 1,6 mlrd. eurų Palestinos administracijai Vakarų Krante. Skiria puikiai žinodama, kad pinigai nusės diktatoriaus Mahmudo Abaso, jo šeimos, žudikų, nužudžiusių Izraelio civilius, šeimų kišenėse. Žino, kad pinigai bus naudojami neapykantai Izraeliui ir apskritai žydams „mokslo“ įstaigose ugdyti.
Argi neaišku, kad vienintelis būdas nutraukti savižudišką arabų palestiniečių karą prieš Izraelį yra už tuos ir kitus milijardus reikalauti atsisakyti neapykantos Izraeliui naratyvo? Lėšos turi būti nukreiptos į savų žmonių socialinių poreikių tenkinimą, į demokratijos ir pagarbos teisės viršenybei ugdymą.
Tačiau kol bus toleruojamos diktatūros Vakarų Krante ir Gazos Ruože, tol Vakarų jaunimas liks „Hamas“ naudingais idiotais. Tais nesugebančiais atskirti humanistinių liberalios demokratijos vertybių nuo jų pakaitalo, skirto įprasminti diktatūros ir demokratijos lygiavertiškumo idėją.
Kaip melas, virtęs tiesa, veikia kultūros fronte? Prieš mėnesį LRT laidoje „Kultūros savaitė“ buvo pristatytas rumunas „stand up“ komikas Viktoras Patrascanas. Jis kažkodėl prakalbo apie Palestinos arabus.
Visų pirma, anot jo, jį nustebino, kad Lietuvos žiniasklaida yra smarkiai proizraelietiška ir antimusulmoniška: „Ukraina panaši į Palestiną. Daug žmonių yra už Ukrainą, bet prieš Palestiną. Ar jie nemato tarp jų panašumų? Palestinoje yra žmonių, patekusių į situaciją, kurios jie nesukūrė. Izraelis yra demokratinė valstybė, todėl turėtų jausti atsakomybę, įtraukti žmones, kuriems jų pasirinkimas daro įtaką.“
Kokiu pagrindu Izraelis turėtų rūpintis ir būti atsakingas už Palestinos arabus, kurių valstybę Palestiną pripažino 143 šalys? Ar mes atsakingi už Rusijos ir Baltarusijos diktatūras? Tačiau įdomiausias yra plačiai tiražuojamas teiginys, neva Palestina yra panaši į Ukrainą.
Šioje vietoje sąmoningai ar nelabai nepastebimas skirtumas tarp demokratinės Ukrainos ir žiaurios diktatūros Gazos Ruože, korumpuotos diktatūros Vakarų Krante. Nepaisoma fakto, kad Ukrainos kariai neterorizuoja, neskerdžia, neprievartauja civilių, antraip nei gera dalis Palestinos arabų, iš džiaugsmo šokančių matydami žiauriai žudomus Izraelio civilius.
Nepaisoma fakto, kad kaip tik arabai susikūrė juos pačius alinančią, neįgyvendinamą svajonę sunaikinti Izraelį. Tiek pastangų ir milijardų skiriama „idée fix“ įgyvendinti savo pačių socialinio teisingumo ir demokratijos praradimo kaina! Ukraina nesiruošia sunaikinti nei savo kaimynų, nei vietinių rusų. Tad panašumas tarp Ukrainos ir Palestinos yra nulinis. Tačiau „propalestiniečiai“, lietuviškieji taip pat, atkakliai platina melą apie neva panašumą tarp Ukrainos ir Palestinos.
Kadaise turėjome keturis mums tiesiogiai grėsmę keliančius demokratijos priešus: Rusija, Iranas, Kinija, Baltarusija. Šokiravo, tačiau „jokio skirtumo tarp demokratijos ir diktatūros“ idėją toliau platina D. Trumpas ir jo administracija.
Dar reikėtų pridurti ir naujausią skandalą Lietuvos Seime, kuris nuo Temidės išgelbėjo wanted dead or alive Seimo narį tūlą Dudėną. Vienu ypu dar ir žemaitantisemitui, neturinčiam teisės į slaptą informaciją, neužkirstas kelias vykti į NATO Parlamentinę Asamblėją Seimo delegacijos sudėtyje. Taip, lyg kokioje bananų respublikoje, teisės viršenybė paverčiama parodija. Visa tai kartu paėmus ne tik panaikina vertybinius skirtumus tarp priešingų politinių ideologijų, bet ir atmeta nusikaltimo ir bausmės imperatyvą.
Mat besiginantys paverčiami agresoriais, žudikai aukomis, melagiai – tiesos nešėjais. Taip sąmoningai keliama sumaištis protuose tų, kurie įvardijami penkta kolona, nes kitos keturios kolonos pačios, regis, prarado gebėjimą skirti juodą nuo baltos. Kai tiesa tampa reliatyvi, niekšybė paverčiama civilizuota vertybe.
