Mažinant žmonių su negalia automobilių parkavimo kortelių klastojimo mastą, valstybės institucijos siūlo arba sugriežtinti jų naudojimo kontrolę, arba naikinti galimybę parkuotis nemokamai.
Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius įsitikinęs, kad gyventojus už kortelės klastojimą arba naudojimąsi svetima kortele reikia bausti, nes dabar sankcijos nenumatytos. Negalios organizacijų forumo atstovas Egidijus Grigonis dar griežtesnis – siūlo konfiskuoti korteles, kai jomis naudojamasi ne pagal paskirtį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daiva Zabarauskienė siūlo stiprinti kortelių naudojimo kontrolę, o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė įsitikinusi, kad reikia peržiūrėti šios lengvatos sąlygas.
Diskusija apie tai praėjusią savaitę vyko Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kol kas sprendimas nepriimtas.
„Kontrolę reikia stiprinti. Girdime ir žinome, kad kortele naudojamasi nepagrįstai, kad kortelės padirbinėjamos. Pavyzdžiui, tėvai nuveža vaiką, kuris turi negalią, į mokyklą, o nuvykę į darbą automobilį pasistato visai dienai neleistinoje vietoje, bet parkavimo kortelė būna padėta. Todėl kol nebus sustiprinta kontrolė, rasis galimybių tą kortelę naudoti neteisėtai. Tų kontrolės procedūrų reikia griežtesnių nei šiandien yra“, – komitete tvirtino ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vadovė D. Zabarauskienė.
„Gal galima peržiūrėti nemokamo parkavimo išimtį“, – komitete teigė E. Čaplikienė.
Pasak jos, privačiose aikštelėse su tokiomis kortelėmis negalima automobilio statyti nemokamai. Be to, piktnaudžiavimo atvejų atsirado įstatymui leidus tai daryti visose savivaldybėse: „Tada pasidarė patrauklu tas korteles padirbinėti.“
D. Zabarauskienės teigimu, nuo 2028 metų birželio įsigaliosianti vieninga ES kortelė tik šiek tiek spręs problemą, nes bus naudojamas QR kodas, mobiliosios programėlės.
E. Čaplikienė mano, kad tuomet kortelė bus brangi: „Kainuos vos ne tiek pat, kiek kainuoja gauti pasą“.
Leidimų patikra užima daug laiko
Negalios organizacijų forumo atstovas E. Grigonis sako, kad dabar neįgaliųjų automobilių statymo leidimų kontrolė įmanoma, bet ji „reikalauja resursų ir laiko“: „Kontrolė vyksta minimaliai.“
„Policijos ekipažas atvykęs prie stovėjimo vietos, neidentifikuos, ar automobilis, prie kurio stiklo matosi kortelė, stovi teisėtai. Policininkas turi laukti gal valandą, gal dvi pasižiūrėti, kas ateis prie tokio automobilio ir į jį atsisės“, – komitete kalbėjo E. Grigonis.
E. Čaplikienė pridūrė, kad kartais už stiklo kortelė būna užkišta taip, kad nesimato nei jos numerio, nei savininko pavardės.
Policijos departamento Veiklos ir reagavimo skyriaus viršininkas Kęstutis Stelmokas sako, kad kontroliuoti pažeidimų policija neturi galimybių: „Negalime stovėti prie administracinio nusižengimo ir skirti daug laiko, kuris neturi kažkokios įtakos eismui, o krenta įvykis po įvykio, į kuriuos turime reaguoti.“
K. Stelmokas pabrėžė, kad jeigu automobilis stovi mokamoje zonoje, ne policija turi aiškintis jo teises, o savivaldybės pareigūnai, bet jeigu mašina stovi po draudžiamuoju ženklu, policija įsikiš.
Pasak E. Grigonio, Vilniuje tokia kortelė „pririšama“ prie automobilio numerio: „Automatiškai nuskaitomas numeris ir nustatoma, ar automobilis stovi teisėtai, todėl padirbta kortele rinkliavų zonoje neįmanoma pasinaudoti, bet kitose vietose išlieka galimybė piktnaudžiauti.“
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės patarėjas Vaidas Činčikas pabrėžė, kad automobiliu su susietu numeriu ir kortele gali važinėti ir kitas asmuo: „Turėjome atvejų, kai asmuo naudojosi mirusio sutuoktinio kortele.“
„Kol neturime gyvai vairuotojo, neturime jokio įrankio pasitikrinti, ar ta kortelė iš viso galiojanti, ar nėra pamesta, panaikinta“, – pridūrė savivaldybės atstovas.
Seimo nario D. Razmislevičiaus teigimu, neįgaliųjų kortelės klastojimo mastas yra didelis, todėl jį reikia mažinti nustatant atsakomybę už pažeidimus – nuo padirbimo iki naudojimosi svetimomis kortelėmis.
„Viena problema yra ta, kad kortelės yra klastojamos – pasidaromos kortelių kopijos ir tada naudojamasi tomis privilegijomis, kurios numatytos žmonėms su negalia, o ne kitiems, kurie nori išvengti rinkliavos už parkavimą“, – Seimo komitete teigė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Raivydas Rakauskas komitete nurodė, kad asociacija negauna daug signalų apie problemas naudojant tokias korteles.
E. Grigonis siūlo, kad galima būtų sekti JAV pėdomis, kur neteisėtai naudojama kortelė paimama: „Net jeigu tu naudojiesi vaiko kortele, visada turi žinoti rizikas – jeigu naudoji neteisėtai, gali prarasti.“
D. Razmislevičiaus siūlo keisti arba Administracinių nusižengimų arba Baudžiamąjį kodeksą – numatyti, kad už kortelės klastojimą arba naudojimąsi svetima kortele būtų baudžiama.
Jo teigimu, dabar išduota 64 tūkst. šių kortelių. Dalis jų galioja neterminuotai.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Vertės klientams kūrimo padalinio vadovė Jurgita Gaidienė teigė, kad išduota 3,2 tūkst. elektroninių leidimų stovėti nemokamai turint neįgaliojo kortelę.
Be to, 307 Vilniaus gyventojai įtraukti į „juodąjį sąrašą“ už naudojimąsi suklastotomis kortelėmis, jiems skirtos baudos: „Bet ar jie po to naudojasi toliau, tikėtina, kad gali būti. Sunku identifikuoti.“
