Kol jau buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas kartu su vėl prezidentu tapusiu Donaldu Trumpu tikisi, kad įkaitų grąžinimas Izraeliui užbaigs karą Gazoje, „Hamas“ skerdikų atstovas skelbia pergalę bei garbina spalio 7-osios skerdynes. Todėl pamirškite taiką ir nieko vertas kalbas apie demokratinę Gazą. Kas kaltas? Visi tie, kuriems nė viena ašara nekrito ir nekrinta dėl milijonų pačių musulmonų rankomis nužudytų ir badmiriaujančių aukų. Bendrasis vardiklis – neapykanta žydams.
Apie neapykantą žydams ir Izraeliui bei jos pasekmes karui, įkaitų išlaisvinimui – kiek vėliau. Kelios mintys apie pačią Izraelio sutartį su „Hamas“. Sprendžiant iš sutarties turinio, kyla pagrįstas klausimas, kodėl Izraelis nesutiko su veik tokiomis pačiomis sąlygomis dar praėjusią gegužę? Nori nenori imi spekuliuoti, kad gal karas išties reikalingas pačiam Benjaminui Netanjahu ir jo vyriausybei. Kol vyksta karas, tol gali stumti atsakomybę nuo savęs. Bet laikinai pasibaigus karui, eventualiai grąžinus visus įkaitus, visuomenė imsis taip pat aistringai reikalauti atsakomybės už B. Netanjahu, vyriausybės ir IDF kruviną susimovimą 2023 metų spalio 7 dieną.
Nori nenori imi spekuliuoti, kad gal karas išties reikalingas pačiam Benjaminui Netanjahu ir jo vyriausybei. Kol vyksta karas, tol gali stumti atsakomybę nuo savęs.
Kita vertus, kaip tik pergalingi Izraelio kariniai veiksmai prieš terorą davė rezultatų. Libano „Hezbollah“ teroristai nuo smūgių dar neatsitokėjo, kas leido Sirijoje įvykti perversmui, o Irano baimė JAV prezidento Donaldo Trumpo galimiems veiksmams prieš Iraną riboja ajatolų veiksmus.
„Hamas“ vado ir tūkstančių teroristų sunaikinimas, lėšų ir ginklų tiekimo linijų nutraukimas per susprogdintus tunelius ir privertė „Hamas“ derėtis. Susitarimas su „Hamas“ yra tos karinės galios rezultatas. Tačiau supančiotomis rankomis rimtai nepakovosi, todėl tenka konstatuoti, kad Izraelis mūšį prieš „Hamas“ laimėjo, bet pralaimėjo karą. Pralaimėjo demokratijų ir pačių Gazos gyventojų nenaudai. Tad „Hamas“ lieka valdžioje. Sutartis bloga Izraeliui, bet, D. Trumpui jau paskelbus, kad sutartis sudaryta, niekur nedingsi, juk nesipyksi su savo stipriausiu rėmėju. Klausimas tik, ar atgrasymas suveiks, nes atsipeikėjusi „Hamas“ imsis to, ką geriausiai moka: naikinti, o ne kurti.
Tačiau supančiotomis rankomis rimtai nepakovosi, todėl tenka konstatuoti, kad Izraelis mūšį prieš „Hamas“ laimėjo, bet pralaimėjo karą.
Apie neapykantos žydams ir Izraeliui poveikį karui Gazoje ir įkaitų išlaisvinimui. Iliustracijai – trijų garsių JAV universitetų prezidentai, tapę tiesioginiais Vidurinių Rytų diktatūrų ruporais, niekaip nesugebėjo neigiamai įvertinti šūkio, kviečiančio vykdyti žydų genocidą. Jų atsakymas buvo: „Vertinimas priklauso nuo konteksto.“ Taip dėl jokios kritikos neatlaikančių teiginių terminas „genocidas“ diskredituotas iki amžių pabaigos.
Žiniasklaida, lyg fleitos užburta kobra, linguoja manipuliuojama „Hamas“ diktatūros „Sveikatos ministerijos“ skaičiais, kuriuose neminimas nukautų teroristų skaičius, neminimi dėl natūralių mirčių mirusiųjų bei žuvusiųjų nuo „Hamas“ raketų skaičiai. Netgi pripažinus Gazoje žuvusių civilių skaičių – galbūt apie 20 000, tai žuvę nuo netiesioginės ugnies, neturint tikslo jų nužudyti. Tai niekaip nelaikoma genocidu. Bent taip buvo suprantama iki karo Gazoje. Taip, dažnai nepagalvojus, prisidedama prie žydų ir Izraelio demonizavimo.
Įkaitų artimieji džiaugiasi sutartimi dėl dalies įkaitų grąžinimo, deja, daugelis buvo nužudyti nelaisvėje, moteris išprievartautos, visi baisios psichologinės būklės. Kas už tai prisiims kaltę? Tikrai ne tie, balsavę šimtus kartų prieš Izraelį Jungtinėse Tautose, įskaitant ir Lietuvą, ne JAV Bideno administracija, kurios kritika Izraeliui tik dar labiau nuteikė „Hamas“ spyriotis dėl įkaitų paleidimo. Tikrai ne arabų valstybės, atsisakiusios perimti Gazos valdymą į savo rankas po karo. Nei ES, nei JAV, nei JT neprisiima atsakomybės.
Įkaitų artimieji džiaugiasi sutartimi dėl dalies įkaitų grąžinimo, deja, daugelis buvo nužudyti nelaisvėje, moteris išprievartautos, visi baisios psichologinės būklės.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat tapo „Hamas“ gynėjų dalimi. TBT paskelbė arešto orderius Izraelio premjerui ir gynybos ministrui, nors Izraelis nėra ratifikavęs Romos statuto, o „Palestina“ yra nevisavertė, niekada neegzistavusi kvazivalstybė. Mat arabų tikslas niekada nebuvo savo demokratinės valstybės sukūrimas, jų tikslas – Izraelio sunaikinimas. Taip TBT prilygino demokratiją „Hamas“ diktatūrai. „Hamas“ žudikai ir jų rėmėjai plojo atsistoję, taip dar labiau atitolindami įkaitų paleidimą.
Nors TBT turi teisę savarankiškai tirti net nepasirašiusių Romos statuto šalių vadovų galimus nusikaltimus dėl genocido ir nusikaltimus žmoniškumui savo šalių teritorijose pagal atskirus susitarimus su JT Saugumo Taryba, arešto orderio taip ir nesulaukė musulmonų šalių, kaip antai Sudano, Sirijos, Irano, o ir Šiaurės Korėjos bei Kinijos vadai. Šių metų sausio 9 dieną JAV Atstovų Rūmai, protestuodami prieš Izraelio ministro pirmininko B. Netanjahu ir jo buvusio gynybos ministro Joavo Galanto arešto orderius, balsavo už sankcijas Tarptautiniam baudžiamajam teismui. TBT net buvo įvardytas „kengūrų teismu“, turint omenyje teismą, kuris teisia žmogų neturint svarių įrodymų.
Neatsiliko nuo paramos „Hamas“, atsiprašau, nuo paramos palestiniečių reikalui ir popiežius Pranciškus. Jis Kalėdų proga įvyniojo kūdikio Jošua (Kristaus) muliažą į palestiniečių kufiją. Nors Kristui gimus jokių palestiniečių ir apskritai arabų ar musulmonų Izraelyje nebuvo nė kvapo dar kokius 650 metų po Kristaus. Ir vėl teroristai ploja, įkaitai toliau kankinami požemiuose.
Kol Gazą valdys „Hamas“, kol jie pjausis su Vakarų Kranto administracija, tol nebus jokios taikos ir jokios palestiniečių valstybės. Paleistieji iš Izraelio kalėjimų, tarp jų apie 200 izraeliečių civilių žudikų, tik sustiprins „Hamas“ ryžtą žiauriausiais būdais valdyti Gazą, vogti tarptautinės bendruomenės milijardus.
Galiu užtikrinti, kad nekils jokių tūkstantinių protesto akcijų prieš „Hamas“ nė vienoje pasaulio valstybėje, nebus akcijų už demokratiją Gazoje ir Vakarų krante. Bus toliau šaukiama: „Nuo upės iki jūros!“, kas yra atviras kvietimas žydų genocidui.
Tuo metu, kai kažkoks bukas Izraelio ministras siūlo badu marinti Gazos gyventojus, tuojau pareiškimas tampa „genocido įrodymu“ ir prielaida bylai kelti. Tačiau kai kalba pakrypsta apie propalestiniečius, akimirksniu įsijungia argumentai „žodžio laisvė“ ir „viskas priklauso nuo konteksto“. Todėl „Hamas“, matydami didžiulį Vakarų demokratijų spaudimą Izraeliui, o ne jiems, teroristams, taip ilgai spyriojosi dėl įkaitų paleidimo. Civilių žūtys nesvarbios. „Hamas“ vadai viešai pareiškė, kad civilių aukos yra būtinos, jos pateks į rojų, ir kuo daugiau, tuo geriau.
Galiu užtikrinti, kad nekils jokių tūkstantinių protesto akcijų prieš „Hamas“ nė vienoje pasaulio valstybėje, nebus akcijų už demokratiją Gazoje ir Vakarų krante.
Deja, niekas neprisiims atsakomybės už tapimą naudingais diktatūrų idiotais, antidemokratinių ir antihumanistinių idėjų įkaitais ir įrankiais. Dėl jų kaltės karas, įkaitų ir civilių kančios abiejose pusėse beviltiškai užsitęsė. Gerbtina, kad Izraelis vadovaujasi humanistiniu imperatyvu, teigiančiu pagarbą kiekvieno gyvybei, todėl mokama tokia pavojinga Izraeliui kaina už įkaitų išlaisvinimą.
Niūri išvada: tapo legitimu imti įkaitus. Dėl JAV ir ES savanaudiškos vidaus politikos, dėl įkaitų išlaisvinimo prieš vietinės reikšmės teroro organizaciją ant kelių atsiklaupė galingos supervalstybės. Atsiklaupė puikiai žinodamos, kad kol Gazą valdys „Hamas“, tunelio gale šviesos nebus. Taip pat Izraelis nebus saugus. Vis viena kiekvienas stovintysis prie vartų į pragarą sau šauks apie savo pergalę. Regis, ji vadinasi Pyro pergale.
