Dar neatvėsus rinkimų apylinkėms, Saulius Skvernelis nepraleido progos papasakoti apie mokesčius. Jie didėtų. Tiesa, ne visiems. Tik dirbantiems ne pagal darbo sutartis, labai turtingiems. Stambioms korporacijoms, kurios veikia žemės ūkyje, teisininkams, kurie sumoka nedaug.
Nebuvo laiko paaiškinti, ar tai patiks investuotojams, darbo vietas kuriantiems verslininkams, niekas ir neklausė – rinkiminių kalbų tikslai šiek tiek kiti.
Pratęsimo ilgai laukti nereikėjo. Iškilo neaiškumų. Gal skirtingos nuomonės kliudys koalicijai? Kas norėjo, pasinaudojo ir šia proga.
Mokesčiai – ypatinga tema. Vos ištarus šį žodį, sukruta visos girdinčios ausys. Ne vienos grupės, ne didelės nuo persivalgymo ar mažos, o visos. Tai reikalas, kuris liečia visus ir kiekvienas yra absoliutus jo žinovas su absoliučiai tvirta nuomone.
Tai pakankama priežastis šias kalbas skirstyti ir vertinti ne tik pagal jų turinį, bet ir pagal laiką bei aplinkybes.
Tai, kas sakoma prieš rinkimus, įrašyta politikų programose, yra rimta. Žinoti verta. Tai iš dalies nusako pažiūrų kryptį ir valstybinės minties gylį. Šioje vietoje apčiuopiama nauda pasibaigia. Tikėti, kad visa tai gali tapti gyvenimu ar dėl to bus išsijuosus kovojama, būtų naivu.
Rinkimai ir jų tezės yra skirti tam, kad būtum išrinktas. Raidė ir žodis derinami su potencialaus rinkėjo gebėjimu suprasti ir svajone. Po rinkimų išaušus naujam rytui, jų galiojimas baigiasi. Galima braukti riebų brūkšnį. Neišrinko, opozicija, koalicija – viskas prasideda iš pradžių. Čia panašiai kaip ir su valdžios partneriais. Kas buvo priešas, tai yra konkurentas, vakar, be problemų tampa draugu, kai rinkimų rezultatai suskaičiuoti.
Padrikas kalbėjimas apie vieną ar kitą mokestį rinkimų laiku yra patikrintas viliojimo būdas. Toks ant melo ribos, masiškai taikomas pagal nerašytą sutarimą. Bet ne tik.
Tai – viena lengvesnių rinkimų temų, jeigu eini paviršium. Nors matematikos mokslas šalyje kelia nemenkų problemų, skaičių eilę įveikia iš esmės visi.
Jeigu kuris nors labai pamėgsta kalbėti apie pagrindinių mokesčių tarifų dydžius, labai gali būti – kitų temų tiesiog neįveikia. O spekuliacijos šia tema didina matomumą, taip pat – populiarumą.
Mokesčiai nėra nei Ingridos Šimonytės, nei Vilijos Blinkevičiūtės, nei kairiųjų, nei dešiniųjų, nei centristų, demokratų ir net ne prezidento.
Blogai, kai būdami valdžioje vieni vykdo savo mokesčių politiką, o atėję kiti esą taiso klaidas ir suka ten, kur jiems atrodo. Tai bendras reikalas, dėl kurio derėtų susitarti – turėti ilgametį planą su aiškiais tikslais.
Kol jo nėra, politinei grupei priklausančios reformos kelia daug triukšmo, bet galiausiai yra palaidojamos.
Geriausia reforma šioje srityje būtų reformų atostogos. Bent metus kitus. Tikimybė nėra labai didelė, bet gal tiek laiko pakaktų dar vienai – reformai politikų galvose.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
