Triukšmas kilo šią savaitę, bet oro balionai su slaptu kroviniu nėra visiška naujiena. Pirmieji pasirodė pernai. Tuomet aiškinta, kad ši gabenimo priemonė nėra populiari. Reikia palankaus oro, reikia turėti specifinių žinių, kad neskristų per aukštai ar per toli. Prognozė nepasitvirtino.
Šį pavasarį reikalas įgavo pagreitį. Rugpjūtį pastebėta jau per 100, rugsėjį – 250 pripučiamų objektų su prikabintomis dėžėmis. Anksčiau šiais balionais naudojosi daugiausia meteorologai. Patirtį perėmė kontrabandininkai – populiarumas auga it ant mielių. Nuo 2 atvejų pernai iki šimtų šįmet. Nestabdo nė tai, kad, palyginti su tradiciniais kontrabandos būdais, tai yra brangu.
Pirmąją šio mėnesio dieną balionas su baltarusiškomis dovanomis nusileido jau ne pievose netoli sienos, o kariniame dalinyje. Prieš tai – Vilniaus oro uosto teritorijoje. Tai – staigus posūkis naujo metodo istorijoje, sukėlęs audrą Lietuvoje.
Jeigu naujieji meteorologai Baltarusijoje būtų tikslesni arba netaikytų į strateginius objektus, šį spalį, kaip ir spalį prieš metus, būtų tylu. Niekas nekalbėtų, ką dar per sieną su Baltarusija gali gabenti šie begarsiai aparatai. Neklaustų, kodėl jie, pakeitę savo paskirtį, skraido nenumušti.
Niekada nesužinosime, ar tai įvyko tyčia ar netyčia. Gal tikrina budrumą. Dėl kontrabandos saugumo, žinoma. Bet net ne tai įdomiausia.
Gyvenam karo pašonėje. Pakuojam išgyvenimo kuprines, ieškom savo bunkerio. Atrodytų, bet koks sienos pažeidimas žeme, oru ar vandeniu turėtų būti tuoj pat įvertinamas ir nustatomi būdai, kaip elgtis.
Nuo pirmųjų pasirodymų praėjo metai. Ir, kaip aiškėja, nieko panašaus neįvyko.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad numušinėti tokius balionus nėra kariuomenės užduotis, ta nėra susiję su oro gynyba.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jos vadas Rustamas Liubajevas, paaiškina – pasieniečiai neturi tinkamos ginkluotės, tik šturmo karabinus. Jeigu ir turėtų, vis tiek negalėtų, nes neturi įgaliojimų.
Niekas apie tuos balionus iki šiol rimtai negalvojo ir variantų nesvarstė. Apie migrantus, varomus į Lietuvą iš Baltarusijos, taip pat iš pradžių niekas daug negalvojo. Pabėgėliai ir tiek. Paaiškėjo, kad ne visai, kad tai suplanuota ataka, kurioje nelegalūs migrantai tarnavo kaip patrankų mėsa, o europinė jų prieglobsčio teisė – kaip priemonė ir ginklas.
Nuo šios atakos apsigynėm anksčiau, nei tapom pereinamuoju kiemu ar teroristų buveine. Spygliuota tvora, vaizdo stebėjimo sistemomis, pakeistais įstatymais, griežtu, bet teisingu požiūriu.
Ir dabar skamba, kad tie balionai per sieną nuo Baltarusijos, esą – tik cigarečių kontrabandai. Galbūt. Gal neišauš giedra diena, kai koks žeminis ar ožinis atpūs diviziją balionų su užkratu ar sprogstama medžiaga. Stebint, kaip kinta karo Ukrainoje būdai, būtų drąsoka tikėti tik tradicine patirtimi.
Bet ir tuo atveju, jeigu balionai nebus pritaikyti diversijoms, panikai kelti, ar verta gaišti laiką, vaikant pasieniečius po kemsynus cigarečių rankioti.
Pareigūnų laiko eikvojimas, jų alinimas, atitraukimas taip pat gali būti vienas iš tikslų. Kol gaudai balionėlį, nesi kažkur kitur.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
