Tai sveiki sulaukę penkiasdešimt ketvirtos rugpjūčio dienos. Dvidešimt penki laipsniai šilumos jau tapo norma ir kasdienybe. O kažkada, seniai, seniai rugsėjis prasidėdavo su šalnomis ir tik per bobų vasarą palepindavo nuostabia net 18 laipsnių šiluma.
Mes tai žinoma džiaugiamės, o jei dar palytų, tai ir suvis iš laimės strikinėtume. Bet štai gamta pečiais trūkčioja. Žiūrėk, kur ne kur kokia plukė pražysta, kaštonai, šalia aštriaspyglių vaisių žiedais apsipila. Pasimetusi gamta. Bet pagrindiniai rugsėjo spektakliai vyksta visu tempu. Jei vasaros galas būna toks pritykęs, na gal tik žiogai savo sparniniais smuikais griežia. Tai rugsėjo antroje pusėje vėl miškai, pelkės ir laukai prisipildo pačių nuostabiausių garsų.
Naktimis vėl pragysta pelėdos. Ir būtent dabar yra puikus laikas pasiklausyti melodingų naminių pelėdų patinėlių ūbavimų bei žavingai šiurpių patelių kvykavimų. Taip pat paryčiais uoliai švilpauja mažiausios iš pelėdų – žvirblinės.
Įsibėgėja paukščių migracija. Tad dangus, medžiai, krūmai prisipildo nenutrūkstamo čirškimo, cypimo, pypsėjimo. Nors galima išgirsti ir giesmių. Dar mielai savo posmus gieda pilkosios pečialindos, karietaitės, dūminės raudonuodegės. Gieda ir varnėnai. Taip, varnėnai pradeda giedoti rudenį. Čia jų kaip ir treniruotė prieš pavasario chorų karus. Man labai smagu išgirsti jų giesmes vėsiais rytais.
Labai smarkiai triukšmauti šiuo metu pradėjo mėlynsparniai ąžuolų sėjėjai – kėkštai. Jie ne tik rėkia it skerdžiami, bet ir miauksi it kačiukai. Kačiukus šiuo metu intensyviai mėgdžioja ir virš miškelių sklandantys suopiai.
O suvis garsiausiai dabar skamba gervių trimitai. Kas rytą didžiuliai gervių būriai lekia iš pelkių į laukus, o vakare, saulei nusileidus, vėl skuba miegoti atgal į pelkes. Tad jų skardūs balsai užpildo visą erdvę. Dabar yra pats geriausias metas važiuoti gervių išlydėti. Įspūdingiausia, kai jos lekia miegoti, bet labai smagu ir pievose bei laukuose stebėti, kaip jos tvarkosi plunksnas, klykauja ir šoka. Taip, gervės ir rudenį šoka. Rugsėjo gale gervės po truputį kils ir apsukusios ratus, pamojusios sparnais lėks Ispanijos linkui.
Na ir rugsėjis yra elnių koncertų metas. Šiemet ruja prasidėjo vangiai, gal dėl neįprasto karščio, bet dabar ji jau kaip reikalas įsivažiavo. Kaip tik šįryt buvau tokiame koncerte. Neapsakomas jausmas girdėti bent 10 patinų pačiais įvairiausiais balsais baubiančių. Vieni gailiai, kiti it velniai kraupiai. Vieni piktai, kiti ilgesingai. Ir viskas tam, kad tik juos damos pasirinktų. Nes jos renkasi geriausius. Koncertuoti elniai pradeda vakarop, dažniausiai saulei jau pasiekus medžių viršūnes, nors gali ir daug anksčiau užbaubti. Tada rėkia kiaurą naktį. O šeštą ar septintą ryte būna pats įkarštis. Tiesiog rodos visas miškas baubia. Saulei patekėjus, baubikai lenda tankmėn, dar ten pasikolioja su konkurentais ir snaudžia iki vakaro. Kai vėl reiks eiti baubti ir haremus saugoti.
Šiuo metu vyksta ir briedžių vestuvės, bet šitie nebaubia, tik visaip stena ir dusliai mykia. Kad ir kaip jie stengtųsi, jų balsai būna užgožti elnių arijų.
Tad, jei tik turit galimybę, nulėkite pasiklausyti tauriųjų elnių ir išlydėti gervių – tai patys įspūdingiausi lietuviškos gamtos spektakliai, kuriuos bent kartą gyvenime reikia patirti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
