Liepos viduryje minėjome pasaulinę gyvačių dieną. Linksma ta diena. Kažkodėl moterys tuo metu labai mėgsta viena kitą sveikinti. Atrodytų keista, nes jei vadiname ką nors gyvate, dažniausiai turime omeny, kad žmogus piktas, klastingas, apkalba, puola, kerta iš pasalų, šnypščia, jo žodžiai nuodingi. Tiesa, kai kuriose kultūrose gyvatė yra ir išminties, ir grožio, ir sveikatos, ir amžino gyvenimo simbolis. Pas mus žalčiai namų židinį sergėjo.
Taip, žmonės mėgsta prisigalvoti visokių nebūtų dalykų. Išminties gyvatėse daug ir norėdamas nerasi. Tai gana primityvus gyvūnas ta prasme. Iš kitos pusės, jokiu būdu gyvatės nėra piktos ar klastingos. Bet juk jos nuodingos, sakysit. Taip, kai kurios gyvatės turi nuodų liaukas tam, kad galėtų sėkmingiau medžioti. Tai yra, kad galėtų lengviau ir greičiau pagauti grobį.
Angis prišliaužusi įkerta kokiai pelytei, leidžia jai pasprukti, o paskui pagal kvapą susiranda jau bestingstantį gyvūnėlį ir praryja. Daugybė gyvūnų medžioja vieni kitus, bet mes jų piktais nevadinam. Sakysit, gyvatė kerta iš pasalų, todėl yra klastinga. Kai gyvūnas medžioja, jis, žinoma, naudoja įvairias taktikas, kad galėtų prislinkti prie grobio. Ir tai nieko bendra nėra su klasta. Bet žmogui gyvatė niekada nekerta iš pasalų šiaip sau. Kerta tik gindamasi. Žmogus įlipa į jos namus, žmogus ima ją į rankas, žmogus pažeidžia gyvatės asmeninę erdvę. O ji angies atveju yra tikrai nedidelė. Angis gali kirsti, jei kišit ranką sprindžio atstumu. Nekiškit.
Kaip tik prieš kelias savaites nuskambėjo istorija apie tai, kad gyvatės įkando net trims vaikams. Visi susiėmę už galvų – koks siaubas, nors visi vaikai gyvi ir sveiki. Ir niekur nebuvo apie tai, kodėl jos įkando. Kodėl angis neturėjo įkąsti, kai ją vaikas laikė pakėlęs už uodegos. Tai čia dar nieko, nes kažkas dar tą vaiką su gyvate sugebėjo ir nufotografuoti. Ar jūs būdami gyvate, nekirstumėt tokiam šmikiui? O reportažuose, kai pasakojo apie įkandimus, visur rodė gyvatę, kuri nieko bendro su įkandimais neturi, nes net nesikandžioja, – žaltį.
Sunku lietuviams atpažinti gyvates. Nors mes teturim tris gyvačių rūšis: angį, geltonskruostį žaltį ir lygiažvynį žaltį. Viskas. Realiai visi mato tik dvi labai skirtingas rūšis, nes lygiažvynis žaltys labai retas. Kanda tik angis. Žaltys ginasi šnypšdamas ir išleisdamas dvokiantį skystį. Angies vyzdys vertikalus, angis turi nepertraukiamą zigzagą per nugarą, žaltys paprastai yra ilgesnis, vyzdžiai apvalūs, visada tamsus, turi dėmelių, bet niekada neturi ištisinio zigzaginio rašto. Žaltys turi ryškius arba išblukusius geltonus skruostus. Ryškūs jie būna pavasarį per vestuves, vasarą jų gali beveik nesimatyti.
Bet, sakysit, gyvatės atrodo piktos. Kad angis turi vertikalius vyzdžius ir mūsų sąmonėje jos snukutis atrodo piktas, tai nereiškia, kad gyvatės yra piktos. Yra visiškai atvirkščiai, tai yra ramybės įsikūnijimas. Guli sau draugėje su kolegėmis prisišliejusios viena prie kitos ir šildosi. Nei mušasi (na, išskyrus pavasarines patinų kautynes dėl mergų), nei stumdosi. Kad mes turėtume nors mažytę dalelę pakantumo vienas kitam, kokį turi angys, pasaulis būtų visiškai kitoks.
Lietuvoje negyvena pavojingos gyvatės, angies nuodai nėra stiprūs, ne visada juos suleidžia. Svarbiausia nekišti nagų prie gyvačių ir vaikams tą pasakyti. O įkandus, uždedat šaltą kompresą ir ramiai važiuojat į artimiausią gydymo įstaigą.
Tad tikrai galite sveikinti vienas kitą su gyvačių diena, nes gyvatės yra gražios, mielos, greitos, vikrios, atsipūtusios, tolerantiškos, fantastiškos medžiotojos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
