Europos komisaro klausimas baigtas. Niekam nebereikia nei moters, nei rūpi, ar siūlomas kandidatas labai diplomatiškas. Tuo labiau ar anksčiau nėra išdėjęs į šuns dienas prezidento ir ar nebekelia kokios pokrizinės alergijos visuomenei. Andriaus Kubiliaus kandidatūra, pasirodo, su prezidentu suderinta jau praėjusią savaitę, o vakar tik kaip prizas įnešta į studiją formaliai koalicijos partnerių apžiūrai.
Bet ir tie nebepyksta. Juk svarbiausia – ne Landsbergis. Kas, kad ir vėl su jais niekaip nederintas. Jau ir partneriams pakanka pristatymo. Ta pati opozicija kukliai pritilusi. Tik socialdemokratai iš įpročio suka seną plokštelę: Kubilius – patyręs politikas, bet vis tiek nepalaikysim, nes tiesiog konservatorius.
Konservatoriai kol kas siunta tyliai. Premjerės Ingridos Šimonytės veide vėl pyktis už klausimus. Ar tik nebus dairomasi, kaip čia vėl atsikeršijus? Kokio teisėjo Seimas galėtų nepatvirtinti, kokia raudona korta rudenį dar pavyks užtvoti prezidentui? Iš keršto.
Kerštas – dalykas saldus. Ir konservatorių itin mėgstamas politikos vaisius. Gabrielius Landsbergis už šitą tarptautinę nesėkmę, ko gero, norėtų atkeršyti. Kaip iki šiol keršijo tiems, kurie ne už jį, kas drįso jam prieštarauti ar jį kritikuoti. Staiga iš tokių kritikų partijoje atimamos vienmandatės rinkimų apygardos, staiga pasipila kaltinimai ir nenoras su jais netgi kalbėtis.
Todėl paskui nereikia nustebti, jei net savi koalicijos partneriai į rinkimus šoks su šakėm „bet kas, tik ne jūs“. Tokia pagieža atsakoma už visą kadenciją, kai jiems rūpimų siūlymų konservatoriai nenorėjo išgirsti, kai nesitarė nei dėl siūlomos mokesčių reformos, nei dėl gynybos poreikių. Kai jautėsi tokiu dideliu broliu, kuriam mažieji teturi nuleidę galvas paklusti.
O čia, še tau, ir vėl Seimo rinkimai, po kurių visiems teks iš naujo ieškoti draugų, o ne priešų.
Ir konservatoriai vėl šaukia tradicines partijas burtis į antiradikalų vaivorykštę. Tik ar ne patys tiems radikalams padėjo surasti rėmėjų visuomenėje, kai kelerius metus buvo įjungę tokią pagiežos politiką, kur visi, kas prieš juos, buvo laikomi mažiausiai kvailais?
Pagieža toks daiktas, kad kerta atgal. Prezidentas irgi pasirenka kerštą. Socialdemokratai verčiau iš naujo bandys susidėti su kartą juos išdraskiusiais Karbauskio „valstiečiais“ ar kylančia reitinguose Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Liberalai ir tie jau žvalgosi į naujos koalicijos glėbį.
O kas liks konservatoriams? Trys mėnesiai dyko buvimo, kai visi tik prieš juos, rankose vis dar valstybės vairas ir svarbūs sprendimai, o širdyse tik keršto troškimas ir pyktis, kurio net Kubiliaus skrydis į Briuselį turbūt neatplaus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
