Penktadienį pagaliau baigėsi Igno Vėgėlės ilgos ir komplikuotos derybos su „valstiečiais“. Jis žadėjo bursiąs plačią partijų ir visuomenininkų koaliciją, bet galiausiai atsidavė vienam Ramūnui Karbauskiui. Galėjo būti pirmas, bet gavo tik paskutinę vietą sąraše. Tiesa, R. Karbauskis neslepia projektuojantis, kad I. Vėgėlė vis tiek galėtų tapti Seimo pirmininku.
Pats I. Vėgėlė jau pareiškė: „Ne Seimo nario mandato reikia ieškoti.“ Lyg užsimiršęs, kad nebūdamas parlamentaru Seimo pirmininku tikrai netapsi. I. Vėgėlė suokia apie bendras vertybes, tariamą naujovę, kai politinės partijos kelia nepartinius profesionalus, ir džiaugsmą, kad jis nėra partijos, su kuria kandidatuoja, narys. Bet klausant niekaip neapleidžia déjà vu jausmas.
O kai R. Karbauskis dar prabyla apie bendrą darbą „vardan Lietuvos“, paminėdamas Sauliaus Skvernelio partijos pavadinimą kaip savo šūkį, išties pasidaro juokinga.
Nes niekas nepasikeitė. I. Vėgėlė tiesiog kartoja S. Skvernelio istoriją. Dar daugiau – į sąrašą kas penktoj vietoj įsūdo savo sekėjus ir labai atvirai ragina rinkėjus reitinguoti būtent taip, kad iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime nieko neliktų. Kad partija taptų tik tramplinu vėgėlininkams patekti į Seimą.
Nes niekas nepasikeitė. Ignas Vėgėlė tiesiog kartoja Sauliaus Skvernelio istoriją.
O paskui tie kas penktas išeis į kitą frakciją kartu su Gražulio maršistais, Žemaitaičio Širinskiene ir Uspakicho Puidoku? Burs naują partiją? Vieša paslaptis, kad S. Skvernelis turėjo tokį patį planą paimti tuščią partiją ir su ja daryti, ką nori. Iškart po rinkimų nepavyko ir nereikėjo, nes vienijo valdžia, bet tai tebuvo laiko klausimas. Ir šįkart ne kitaip. R. Karbauskiui vėl teks dorotis su dviem frakcijomis vienoje. Tiesa, šįkart jis nebus frakcijos seniūnu, tad sulaikyti lakstūnus gali būti kur kas sudėtingiau.
I. Vėgėlė irgi gali pajusti valdžios ir galios saldybę. Norėti vis daugiau. Gal net tapti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku, jei rinkimai pasiseks, o R. Karbauskio Seime šįkart tikrai nebus. Todėl labai įdomu, kokios ateities sąlygos politinės prekybos sutartyje. Ar R. Karbauskis jau įsigijo kokį nors „draudimą“, kad I. Vėgėlė nesuės ir neperims jo politinio kūrinio?
Kol kas šis politinis sandoris vienodai naudingas ir savaip neišvengiamas abiem pusėms. Bet nepamirškime, kad į partiją R. Karbauskis žiūri kaip į verslą. Netrukus pamatysim, ar I. Vėgėlė, kaip kadaise S. Skvernelis, bus lizinginis pirkinys, ar investuotojas.
Pamatysim, ar milijonierius I. Vėgėlė ir jo šeima aukos „valstiečių“ rinkimų kampanijai, ar kovos tik už partijos ir R. Karbauskio pinigus. Nuo to taip pat priklausys, kokie bus tolimesni statymai politinėje rinkoje ir I. Vėgėlės šansai tapti Naująja Prunskiene, išstumsiančia R. Karbauskį iš jo paties politinės įmonės.
Antrą kartą veidą rinkimams perkantis R. Karbauskis žino, ką daro. Nors po metų baigsis dar viena Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko kadencija, po išbandymo S. Skverneliu partijos įstatuose atsirado saugiklių. I. Vėgėlė kitąmet varžytis negalės, nes kandidatas privalo priklausyti partijai bent ketverius metus, o R. Karbauskio kadencijų skaičius neribojamas. Bet draudimo nuo naujos partijos statymo iš motininio „valstiečių“ tramplino nebūna.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
