Ko gero, populiariausia bus tema apie blogį, – pasibaigus egzaminui, mano dvi LRT.lt kalbintos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina Dilienė sako, kad jai sudėtingesnės pasirodė B lygio temos, o svarstydama apie A lygį, ji stebėjosi pateiktų pasirinkimų nelygiavertiškumu. Pedagogė Lilija Bručkienė tikra, kad rinktis buvo iš ko, bet buvo ir spąstų, į kuriuos mokiniai galėjo įkliūti.
Galima remtis ir daugiau kūrinių
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Lilijos Bručkienės manymu, greičiausiai paaiškės, kad pati populiariausia buvo probleminio klausimo svarstymo tema – kaip žmogus elgiasi blogio akivaizdoje.
Jos manymu, abiturientus galėjo patraukti ne tik V. V. Landsbergio „Alina“, kur kalbama apie partizanus, bet ir nesunkiai perprantamas kontekstas – tiek istorinis, tiek psichologinis, tiek filosofinis, nors autorius galėjo būti jų ir nenagrinėtas.
„Manau, palanki pati tema, daug analizuojama literatūros šia tema, turime ir programinių kūrinių, tarkime, Balio Sruogos „Dievų miškas“, o ir platus istorinis kontekstas. Galima polemizuoti rašant šį rašinį, galima pasitelkti aktualijas, tarkime, Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries situaciją, – interpretuoti jų kūrybą ir veiklą“, – svarstė L. Bručkienė.
„Donelaitis nesuprantamas vaikams“
Probleminis klausimas „Ar kuklumas yra vertybė“, kurį pasiūlyta svarstyti remiantis K. Donelaičio „Metais“, mokytoją sutrikdė, mat klausimo formuluotė yra uždaro tipo, į kurį reikia atsakyti „taip“ arba „ne“.
„Matau keletą pavojų. Pirmiausia – dėl uždarojo klausimo. Mokiniui reikia atlikti kelias mąstymo operacijas, kad pats susiformuluotų, kaip skambėtų atvirasis klausimas. Dar reikia susiformuluoti, o kur čia būtų problema? Antra – reikia apsibrėžti, kas yra kuklumas, jei norime rasti kontraargumentų.
Pats K. Donelaitis yra labai didaktiškas, klausimas yra labai didaktiškas ir ištrauka tokia, kurią reikia atkoduoti, kad šnekama ne tik apie išorinį grožį, bet ir apie kuklumą, susijusį su vidinėmis savybėmis. Vaikui galėjo būti sudėtinga rasti argumentų, kai turi parodyti pasaulio įvairovę, – kada kuklumas gali būti ne vertybė. Tai gali būti sudėtinga padaryti nepaviršutiniškai. Mano akimis, ta tema gerokai sudėtingesnė, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastesnė“, – svarstė L. Bručkienė.
Tiesa, pati ištrauka, pateikta prie šio klausimo, yra chrestomatinė – visi mokiniai per pamokas nagrinėjo K. Donelaičio „Metų“ epizodą apie lakštingalą. Kaip ir LRT.lt po egzamino kalbinti abiturientai, mokytoja teigė, kad šiuolaikiniai vaikai nebelabai supranta K. Donelaitį.
Galėjo nespėti išanalizuoti šiuolaikinės poezijos
Dar viena tema – interpretacija pagal Jurgio Savickio novelę „Vagis“. Tiek autorius, tiek kūrinys mokiniams gerai pažįstamas, daugsyk analizuotas įvairiais aspektais.
„Tad galėjo būti sudėtinga interpretuoti pateikiant gilių, netikėtų, originalių įžvalgų. Gali būti, kad ją pasirinko vaikai, kurie nelabai perprato interpretacijas, bet išvydo tikrai pažįstamą, nagrinėtą kūrinį. Galbūt apsidžiaugė, bet kyla pavojus, kad imsis atpasakoti kūrinį. Bet gal taip ir nebus. Nenagrinėjo šio kūrinio nebent tie, kurie nelankė pamokų“, – sakė L. Bručkienė.
Giedrės Kazlauskaitės eilėraštis „Debesų piemenė“, pasak mokytojos, gali paspęsti spąstus mokiniams dėl vienos labai paprastos priežasties – šiuolaikinė poezija mokykloje nagrinėjama mokslo metų pabaigoje ir, deja, dažnai nespėjama to padaryti.
„Man šitas eilėraštis gana aiškus ir priimtinas, bet taip yra dėl mano patirties. Vaikams yra kitaip, jų patirtis ne tokia. Bet erdvės interpretacijai čia yra. Tik klausimas, ar abiturientai ras žmogaus kintantį santykį su pasauliu. Mokiniams gali pritrūkti gyvenimiškos patirties, bet tiems, kurie nusiteikę filologiškai, manau, tinkamas tekstas“, – kalbėjo pedagogė.
Įžvelgia nelygiavertiškumą
Įžvalgomis pasidalijo ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Dilienė.
„Labiausiai stebino temų nelygiavertiškumas – tiek interpretacijos tekstų, tiek probleminio klausimo. Net neįsivaizduoju, kaip galima tokias skirtingas situacijas įvertinti pagal tuos pačius kriterijus“, – sakė pedagogė.
J. Savickio novelė „Vagis“ yra nuodugniai nagrinėjama klasėje, tad tai „mokiniams iki skausmo pažįstamas ir vos ne atmintinai mokamas tekstas“. O G. Kazlauskaitės eilėraštis, pasak pedagogės, yra sudėtingas šiuolaikinės poezijos tekstas, o ir nurodyta interpretacijos kryptis – kintantis žmogaus santykis su pasauliu – labai abstrakti.
„Ar galima tokias situacijas palyginti? Kai vaikas nagrinėja pirmą kartą matomą tekstą, pirmą kartą skaitomą autorių, o kitas – kur viskas nudrožta? Tai yra neteisinga“, – kalbėjo R. Dilienė.
Mokytoja išsakė kritikos ir probleminio klausimo temoms. Pasak jos, K. Donaleičio „Metų“ ištrauka mokiniams, kaip ir „Vagis“, labai gerai pažįstama.
„Tas epizodas apie lakštingalą visuose vadovėliuose, visose knygelėse taip nudrožtas, kad neįmanoma labiau. Žinoma, pati tema mokiniui neaktuali – ar kuklumas yra vertybė“, – svarstė pedagogė.
Mokytoja sakė girdėjusi, kad daug mokinių rinkosi rašyti apie žmogaus elgesį blogio akivaizdoje, mat jiems tai pasirodė aktualiausia ir suprantamiausia tema. Tačiau mokytoja įspėja: pateiktas tekstas daugiaprasmis, o tai galėjo mokinius ir suklaidinti.
B lygio temos sudėtingesnės nei A?
Pasak R. Dilienės, klausimų kelia ir B kurso temos. Tarkime, Maironio gerai žinomo eilėraščio „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“ interpretavimo kryptis – žmogaus išgyvenimai gamtoje.
„Čia mažiausiai su gamta susiję. Gamta – tik fonas. Ne apie tai eilėraštis. O interpretacija turi apimti esmę“, – pabrėžė pedagogė.
Ji svarstė ir dėl probleminio klausimo „Ar verta aukotis dėl tėvynės?“ formuluotės tinkamumo. Šį klausimą aptarti derėjo remiantis V. V. Landsbergio romano „Bevardžio sagos“ ištrauka.
„Ar tokie dalykai įkainojami? Verta ar neverta? Kažkas baisaus“, – sakė mokytoja.
Be to, pabrėžė ji, nepaprasta, kai turi suvokti kontekstą iš pateiktos romano ištraukos.
Dar vienas tekstas – mokiniams gerai pažįstamo V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka, kurią buvo galima analizuoti svarstant, ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus. Tiesa, R. Dilienės manymu, tas klausimas duotoje ištraukoje neatskleidžiamas.
Pasak jos, B kurso temos buvo sudėtingesnės nei A.
