Po nepavykusio pasikėsinimo nužudyti buvusį prezidentą ir respublikonų partijos lyderį Donaldą Trumpą, pasigirdo daugelio komentatorių balsai, pranašaujantys lengvą jo pergalę lapkričio 4 d. prezidento rinkimuose.
Tačiau, demokratų partijos lyderiams pavykus įtikinti prezidentą Joe Bideną atsistatydinti ir nedalyvauti rinkimuose rungiantis su D. Trumpu dėl antros kadencijos, kilo nemažai abejonių dėl lengvos D. Trumpo pergalės.
Jo konkurentė demokratė viceprezidentė Kamala Devi Harris yra beveik 20 metų jaunesnė už D. Trumpą. Be to ji yra spalvotoji, moterų teisių gynėja, abortų šalininkė, teisininkė, garsėjusi savo griežtumu Kalifornijos senatorė bei prokurorė.
Tikra amerikietė globalistė, kurią respublikonai ir pats D. Trumpas ją priskiria pačiam kairiausiam demokratų partijos sparnui. Tačiau K. Harris nepasižymėjo politikoje ir ilgą laiką buvo daugiau prezidento J. Bideno šešėlyje.
Ar jos teigiamos savybės nusvers būsimų rinkėjų simpatijas, dar sunku pasakyti. Aišku tik viena, kad laukia atkakli kova ne tik tarp abiejų kandidatų, bet ir tarp demokratų bei respublikonų partijų dėl valdžios galingiausioje pasaulio valstybėje.
Ir ne tik dėl valdžios, bet ir dėl rėmėjų pinigų – šimtų milijonų dolerių. Dėl tolimesnės JAV valdžios ideologinės pakraipos. Kovos tarp globalizmo, kuris susiduria su trumpizmu, nacionalizmu, izoliacionizmu ir polinkiu į autoritarizmą, bei jį lydinčios liberalios demokratijos šalininkų.
Liberaliai nusiteikę amerikiečiai baiminasi galimos D. Trumpo pergalės, kurią, jų manymu, gali lydėti kerštu paženklinta konservatyvi politika ir liberalios demokratijos ideologijos atsisakymas valstybiniu mastu.
Kairieji nekelia klausimų ir neieško atsakymų į tuos, kurie ilgą laiką buvo kertiniai Europos ir iš dalies Amerikos kairei, – bedarbystės mažinimo, socialinio teisingumo didinimo, mokesčių turtingiems didinimo ir kitus.
Būtent už emigracijos politiką prezidento J. Bideno administracijoje buvo atsakinga viceprezidentė K. Devi Harris. Deja, jos veikla šioje, taip svarbioje valstybei srityje, nedavė teigiamų rezultatų. Milijoniniai emigrantų srautai iš Lotynų Amerikos tapo viena skaudžiausių JAV vidaus politikos temų.
Pasauliniu mastu žinomas JAV ekonomistas, Masačusetso technologijos instituto profesorius Daronas Acemoglu pastebėjo, kad praeityje emigrantai Jungtinėse Valstijose buvo ūkio augimo motoras. Jie dirbo daug, o jų vaikai tapo verslininkais, inžinieriais, mokslininkais. Vietiniai gyventojai į emigrantus dažnai žiūrėjo iš gynybinių pozicijų, kur vyravo kita kultūra, kitos emocijos.
J. Bideno ir K. Harris administracija į emigraciją žiūrėjo iš labai liberalių pozicijų. Dalis demokratų buvo už visišką sienų atvirumą. Tokia politika sudavė smūgį Amerikos darbininkų klasei, vis labiau ėmusiai nusigręžti nuo J. Bideno ir linkusiai prie D. Trumpo. Jo propaguojamos antiemigracinės politikos.
JAV ekonomistas interviu vokiečių savaitraščiui „Spiegel“ sakė, jog „autokratai kartais geriau suvokia dalies darbininkijos interesus už kairiuosius“. Autoritarai dedasi atstovaujantys eiliniam, paprastam žmogui, o ne turčiams ir tariamam elitui. Juos neretai paremia dešinioji spauda. Todėl jie gali laimėti rinkimus ne tik Amerikoje, bet ir Europos valstybėse. Taip įvyko Vengrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje ir kitur.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, turintis monarchinių ambicijų, nesugebėjo rasti bendros kalbos su eiliniais piliečiais ir suprasti jų rūpesčių, todėl jo partija skaudžiai pralaimėjo neseniai vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose. Nusileido tiek radikaliai dešinei, tiek radikaliai kairei.
Per rinkimus į Europos parlamentą 54 procentai prancūzų darbininkijos balsavo už Marine Le Pen partiją. Vokietijoje apytikriai tiek darbininkų pasirinko radikaliai dešiniąją „Alternatyvą Vokietijai“. Tai liudija, kad kairiosios ir vidurio kairės partijos Europoje praranda darbininkų ir samdomojo darbo pasitikėjimą.
Kairieji nekelia klausimų ir neieško atsakymų į tuos, kurie ilgą laiką buvo kertiniai Europos ir iš dalies Amerikos kairei, – bedarbystės mažinimo, socialinio teisingumo didinimo, mokesčių turtingiems didinimo ir kitus. Lietuvos kairieji, deja, ne išimtis. Ja greičiau gali būti Anglijos leiboristai.
Dešinysis radikalizmas gali būti matomas ateinančiuose seimo rinkimuose Lietuvoje. Jis dar nėra pakankamai stiprus, bet liberalios demokratijos silpnėjimas jau yra pastebimas visuomenėje, europiečiams, o ypač Ukrainai, rūpi, kokia bus JAV politika Europoje.
Jei prezidento rinkimus laimės demokratų partijos kandidatė K. Harris, tikėtina, kad JAV užsienio politika menkai pasikeis. Užsienio politikos reikalus, matyt, ir toliau tvarkys buvęs valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas. Parama Ukrainai išliks, Europa bus toliau spaudžiama didinti karinius biudžetus ir daugiau rūpintis savo šalių saugumu, JAV vis dar bus lyderė Vakarų pasaulyje.
Pagrindinė JAV priešė bei ekonominė varžovė išliks Kinija ir mažesnė, bet vis dėlto grėsmė, bus Rusija. Todėl Ukraina ir toliau bus remiama, kad atsilaikytų prieš rusų agresiją.
JAV neturi tiek pajėgumų, kad kariautų Ukrainoje ir apsisaugotų nuo Kinijos. Ją apginti turi patys europiečiai.
Jei rinkimus laimės D. Trumpas, užsienio politika, bent jau Europoje, gali pasikeisti iš esmės. Tai išsakė D. Trumpo būsimas viceprezidentas, jei tik D. Trumpas laimės rinkimus, 39 metų senatorius D. J. Vance’as Miuncheno konferencijoje. Pagrindinė jo mintis: Europos reikalus, taip pat ir saugumo, turi tvarkyti patys europiečiai. JAV neturi tiek pajėgumų, kad kariautų Ukrainoje ir apsisaugotų nuo Kinijos. Ją apginti turi patys europiečiai.
JAV užsienio politikos prioritetas yra stiprėjanti Kinija ir Izraelio saugumas. Būtent jam skiriama daugiausia JAV pagaminamos ginkluotės ir amunicijos, kad žydų valstybė atsilaikytų prieš agresyvų arabų pasaulį, siekiantį sunaikinti Izraelį. Rusiją JAV stengsis atriboti nuo Kinijos, kad nesusidarytų glaudi sąjunga tarp rusų ir kinų, kuri galėtų būti nukreipta prieš Ameriką. Tačiau tai nereiškia, jog europiečiai bus palikti likimo valiai ir kad nebus remiama Ukraina.
Prezidento D. Trumpo žodžiai, kad jis per dieną išspręs Rusijos ir Ukrainos konfliktą bei įves taiką, liks tik žodžiais. Realybė bus kur kas sudėtingesnė ir sustabdyti karą bus kur kas sunkiau nei tiki respublikonų išrinktasis prezidentas.
D. Trumpo galima pergalė neramina ir Europos Sąjungos lyderius bei atskirų valstybių vadovus. Dalis jų, suprasdami, kad gali tekti su juo bendrauti dėl savo valstybių ir Europos Sąjungos kaip institucijos interesų, ieško glaudesnių kontaktų su dar neišrinktu D. Trumpu ir jo būsima komanda. Tai daro ne tik antiglobalistas vengrų premjeras Viktoras Orbanas, bet ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su keliais lenkų ministrais apsilankęs D. Trumpo rinkiniame konvente.
Lenkai yra dėkingi D. Trumpui už JAV karių dislokavimą Lenkijos teritorijoje savo pirmosios kadencijos metu. Lenkijos politinis elitas neskuba ko nors smerkti JAV rinkiminėje kovoje ir labai atsargiai bei diplomatiškai elgiasi abiejų kandidatų į prezidentus atžvilgiu. Lietuvos politikams, atsakingiems už užsienio politiką, verta pasimokyti iš lenkų, kaip jie sumaniai vykdo savo valstybinę politiką.
