Savaitgalį įvyko dviejų didžiausių partijų – konservatorių ir socialdemokratų – posėdžiai. Abiejose sprendimai priimti ne balsavimu, kaip būtų įprasta demokratijoje, o plojimais. Tik Vytautas Landsbergis, prabilęs apie tai, kad partijoms laikas rimčiau pasikalbėti apie moralę ir etiką, vietoj anūko plojimų sulaukė kandžių replikų apie prarastą atmintį ir prastą susigaudymą partijos realybėje.
Bet V. Landsbergis politikoje, regis, gaudosi kur kas geriau nei visi uolūs plojikai. Jis nujaučia, kad svaičioti apie pergales ir pasiekimus ne laikas. Laikas pagalvoti apie tikrą atsakomybę.
Ne tokią, kokią atsistatydindama iš ministrių minėjo Monika Navickienė. Tai, kad traukiesi nebenorėdama atsakinėti į nepatogius klausimus, bet pasilieki ir partijos bilietą, ir Seimo narės mandatą – anokia atsakomybė. Nes klausimai liko. Ir blogiausia šios istorijos dalim jau tampa ne tik kvailas dovanų priimtas skrydis į Dubajų, o juodas melas, kuriuo tą skrydį politikė bando pateisinti.
Apie atsakomybę daug šį savaitgalį kalbėjo ir Vilija Blinkevičiūtė. „Vesiu socialdemokratų rinkimų sąrašą į Lietuvos Respublikos Seimą. Ir – jeigu Lietuvos žmonės rudenį išreikš didžiausią pasitikėjimą socialdemokratais – prisiimsiu visą man tenkančią atsakomybę“, – sakė ji ir visa naktiniame klube susirinkusi partija garsiai paplojo.
Lyg nebūtų išgirdusi, kad atsakomybę prisiimti Blinkevičiūtei visai nėra lygu dirbti Seime ar Vyriausybėje. Tiesiai klausiama, ar yra pasiryžusi tapti premjere, socialdemokratų lyderė baisiai supyksta ir prašo jos nestumti į kampą. Nieko sau kampas – įtakingiausios politinės pareigos Lietuvoje. Bet Blinkevičiūtė viliasi apgauti rinkėjus – būti išrinkta į Seimą, bet likti dirbti Europos Parlamente. Ir dar pakiša šitą melą po žodžiu „atsakomybė“.
Kitam partijos melagiui – teistam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui – irgi atleista. Rinkimuose į Seimą jis dalyvaus. Nors ir paskutiniu numeriu sąraše, bet lygiomis teisėmis, nes, visgi, nepamirškime, partijos duotas numeris – tik skaičius: tikrą vietą sąraše lemia vien reitingo balsai. Politikas, aiškinęs, kad jo žmona telefonu naudojosi tik per mero pietų pertraukas, dėkoja partijai už moralinį palaikymą. Tiksliau būtų sakyti, amoralų palaikymą teistam melagiui.
Konservatorių nedorybės tos pačios. Prisimelavusi, premjerę išdavusi ir visą partiją pakišusi Monika Navickienė lieka kandidatų į Seimą sąraše. Jai garsiai dėkojama už nuveiktus darbus ir duodama papildomo laiko pagalvoti apie vienmandatę rinkimų apygardą, užuot sustabdžius narystę partijoje ir pasiūlius bent ketverius metus nuo politikos pailsėti. Atsargos kapitonui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Aurimui Naviui standartai kiti. Paskutinės minutės pasiūlymas: nestoji į partiją – nebūsi ir kandidatas.
V. Landsbergis cituoja Tautišką giesmę, primena pareigą eiti dorybės taku. Simboliška, socialdemokratų konferencija irgi baigėsi himno žodžiais. Vienybė težydi. Deja, kol kas dvi didžiausios tradicinės partijos vieningai eina tikrai ne politinės atsakomybės ir padorumo, o amoralumo ir melo legalizavimo keliu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
