„Kas Lietuva pasauliui? Žemės sauja? Egzotiškos kalbos kvapingas skonis? Ar etnografinė mįslė audimo vingiuos, nuo žvilgsnių jau išblukusi visai?“ – taip savo eilėraštyje dar prieš kelis dešimtmečius klausė poetė Birutė Baltrušaitytė. Eina trisdešimt penktieji nepriklausomos Lietuvos metai, o regis, į klausimą, kas esame pasauliui, patys sau dar neatsakėme.
Todėl nenuostabu, kad praėjusią savaitę „Go Vilnius“ pristatyta sostinės reklama, kurioje Vilnius vaizduojamas kaip naujais dangoraižiais pridengtas dvasiškai skurdus sovietinis užkampis sukėlė tokį šurmulį. Mes vis dar neišmokome apie save papasakoti.
Nuo „Real is beautiful“ su netikromis nuotraukomis per „Europos G tašką“ iki „Lūkesčių ir tikrovės“ kuriamas drąsios šalies įspūdis vis perlenkiant ir nepasakant nieko.
„Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė sako: kampanija siekta šokiruoti. Tai tikslas jau pasiektas. Pačius vilniečius šokiruoti tikrai pavyko. Daugybė žmonių reikalauja tokios reklamos niekam nerodyti. Bet jų nuomonė viešosios įstaigos „Go Vilnius“ vadovei menkai terūpi. Ji mano, kad vilniečiai išvis neturi teisės spręsti, kaip pasaulis turi pamatyti jų mylimą miestą. Įstaiga viską žino geriau.
„Reklama tikrai nėra skirta vilniečiams, – aiškina Dovilė Aleksandravičienė. – Ji skirta britams ir vokiečiams, kurie nežino nei kas tas Vilnius, nei kur jis yra“.
Ir dėl to tokia reklama tik dar blogesnė. Ne tik todėl, kad bet kokia reklama pirmiausia turėtų bent jau nesiutinti to, kurį reklamuoja. Bet todėl, kad apie Vilnių ir Lietuvą nieko nežinojusiems britams ir vokiečiams rodysime prasčiokišku humoru pridengtą savo tikros skaudžios istorijos parodiją.
Nors pasaulis dabar kalba tik apie karą. Ir apie tai, kad po kelių metų Rusija vėl gali bandyti mus okupuoti. O šią reklamą matę britai ir vokiečiai galbūt svarstys ne tik, ar saugu atvykti į Vilnių savaitgaliui, bet ar ateity bus verta mus ginti.
Per artimiausius metus 5 tūkstančiai vokiečių tikrai turės priimti sprendimą, ar kraustytis į Lietuvą su Vokietijos brigada. Ar ši reklama juos įkvėps? Štai į kokį pirmąjį klausimą turėjo sau atsakyti „Go Vilnius“.
Ir tik tada rodyti. Kad ir tiesą – tikrą istoriją, jei jau nusprendė laikytis nudrožto „prieš ir po“ reklamos metodo. Su senais originaliais įrašais, kur prie tuščių gastronomų išsirikiavusios milžiniškos eilės vargšių apskurusių moterų, su okupantų tankais Sausio 13-ąją, su laisvės mitingais ir pagaliau dabartinę tikrovę – ne nugludintus stogus (ar jais ką nustebinsi?), o žmones tose pačiose vietose, bet visai kitokius, nei buvo.
Patikėkit, tikrovė šokiruotų ir trauktų akį ne ką mažiau nei ši orlauskinė vulgari komedija. Bet reklamos kūrėjams nepasirodė, kad tikras Vilnius įdomus užsieniečiams. Kažkodėl jie pamanė, kad rusiško stiliaus humoras apie skurdą, asocialų elgesį ir agresiją bus geriausias būdas neigti tariamą vakariečių stereotipą apie mus – kaip buvusią rusiją.
Štai tokia išėjo tikrovė, nors lūkesčiai buvo sveika saviironija ir milijonai turistų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
