Ar tikrai komerciniai bankai stokoja socialinės atsakomybės? Už tą nuodėmę juos pasmerkė Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta, LRT žurnalistės paklaustas, ar pats LB ką nors daro, kad pažabotų bankų godumą didinti įkainius esant ir taip rekordiniams pelnams
Taip pat skaitykite
Toli gražu ne tokio bejėgiško skėstelėjimo rankomis ir ne tik moralinių vertinimų tikimės iš LB. Tačiau toks atsakymas atskleidžia padėties bankų sektoriuje išmanymo lygį.
Kas jau kas, o socialinė atsakomybė, bent dominuojančių bankų, liejasi per kraštus. Jie toli gražu ne tik teikia mokamas finansines paslaugas, bet ir tapo kone visuomeniniais universitetais. Jie nemokamai edukuoja, atlieka tyrimus, aiškina visuomeninius reiškinius, skelbia ateities pranašystes.
Negalėjote nepastebėti? Žemiau tik po keletą po ranka pakliuvusių autentiškų pavadinimų, todėl kabutėse, pavyzdžių. Jei jie nustebins, skaitytojau, pasižvalgykite po bankų tinklalapius. Nustebsite labiau: ar visa tai tikrai yra bankiniai reikalai, ar visa tai tik dėl pelnų? Argi tai ne motiniškas susirūpinimas dėl visuomenės skaudulių?
Taigi, bankai moko: „Kaip elgtis susidūrus su patyčiomis“; „Kaip kalbėti su vaikais apie pinigus“; „Kaip užsidirbti vasarai“; „kaip apsipirkti“...
Jie atlieka tyrimus: „Tyrimas atskleidė, iš kurių sektorių lietuviai tikisi didžiausios pažangos mažinant poveikį aplinkai“; „Tyrimas: 9 iš 10 tėvų mano, kad patyčios Lietuvoje – paplitusi problema“; „Tyrimas: Kokia pajamų suma motyvuotų lietuvius imtis papildomos veiklos?“; „Tyrimas: jaunų žmonių finansinė sveikata Lietuvoje – prasčiausia“...
Nereikia laukti nei naujų bankų, nei Godo, absurdas užsitęsė jau per ilgai.
Bankai visuomenei paaiškina: „Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?“; „Kokios mokesčių reformos reikia Lietuvai?“; „Ar jau laimėjome energetinį karą?“; „Apie matematiką mokykloje, gyvenime ir ką daryti, kad jos egzaminą išlaikytų daugiau abiturientų“; „Kodėl mus gąsdina imigracijos baubu?“
Bankai periodiškai skelbia ir vis be galo tikslina ir tikslina infliacijos, ekonomikos augimo prognozes.
Ir visa tai medijose plačiai skleidžia visuomenei. Kur jau ten jų godumas. TV ir radijų laidose, internetų portaluose, net popierinėje spaudoje (kad pasiektų pačius nemoderniausius) tie tyrimai, paaiškinimai ir prognozės ne tik skelbiamos, bet ir komentuojamos ekspertų, net rengiamos specialios laidos jiems aptarti. Po keletą dienų visa žiniasklaida burbuliuoja apie paskelbtus tyrimų rezultatus. Tradiciniai universitetai tuo požiūriu kaip pilki žvirbliai prie povų kojų. Rodos, kokios socialinės atsakomybės dar pasigesti?
Tačiau ne apie socialinę atsakomybę reikia kalbėti. Nors daugumos ir nesuprantama, nepripažįstama, dėl to tik stipriau klientus veikianti, tai tėra banko reklama. Ir ne socialinės, o tarnybinės ir ne komercinių bankų, bet valstybės institucijų pareigūnų atsakomybės reikia reikalauti, kad bankų paslaugų rinka veiktų efektyviai. Nereikia būti nei LB valdytoju, nei Konkurencijos tarybos nariu, kad akis išsidurtum nuo tokios masyvios, tarkime, netiesioginės, banko reklamos.
LB valdybos narys teisinasi kaltindamas pačius bankų klientus, kad šie nesirenka kitų paslaugų teikėjų, nes „ne du bankai veikia Lietuvoje“. Jų yra 18 ir dar 60 kredito unijų, kurios taip pat teikia visas pagrindines bankines paslaugas. Taip, bet paprašykime pirmo sutiktojo išvardyti bent penkias iš tų 78 įstaigų. Bijau, kad prie trečios užstrigtų.
Nenuostabu, kad viešojoje erdvėje kasdien minimi vieno dviejų bankų pavadinimai. Minimi visai su bankinėmis paslaugomis nesusijusiuose kontekstuose – vaikų auklėjimo, energetikos, atlyginimų ir t. t. Gyventojams pora pavadinimų įgręžiami į smegenis taip, kad vos tik prireikus banko paslaugos kojos pačios ten nuveda ar pirštai patys atveria jo puslapį kompiuterio ekrane.
Prieš 10 metų vieno banko ekonomisto įsiviešpatavimas žiniasklaidoje daug žmonių vedė ne tik į jo tokiu būdu reklamuotą banką, bet ir prie balsavimo urnų. Ar tai nėra stipriausias tokios paslėptos reklamos paveikumo įrodymas?
Jokia naujiena, rinkos veikia ir vartotojai gali gauti geras paslaugas už pagrįstą kainą tik tada, kai jie juda iš vieno pardavėjo pas kitą racionaliai apsisprendę, o ne nuvesti paslėptos reklamos valdomų kojų ar pirštų.
Prieš 10 metų vieno banko ekonomisto įsiviešpatavimas žiniasklaidoje daug žmonių vedė ne tik į jo tokiu būdu reklamuotą banką, bet ir prie balsavimo urnų.
Kad bankų paslaugų rinka būtų iškraipyta didelių pelnų naudai klientų sąskaita, aprašyta dviejų trijų bankų hegemonija visuomenėje neapsiribojama. Bankai prekiauja ne paslaugomis su kiekvienos iš jų kaina, bet paslaugų „planais“, t. y. krepšiais, kuriuose sukomponuotos paslaugos taip, kad universitetais virtusių bankų vartotojas dar labiau susimautų. Pvz., vienas bankas siūlo tris paslaugų planus, kiekviename kurių po šešis parametrus. Kitas – šešis planus, kurie turi 12 parametrų. Taigi, klientui trenkiama į galvą 60 kintamųjų lazda. Kaip po tokio smūgio išsirinkti? Na, kaip patars to plano pardavėjas – konsultantas ar konsultantė.
Taigi, tokie „racionalaus“ vartotojo pasirinkimai ir paslaugos teikėjo, ir pačios paslaugos. Ir taip „racionaliai“ renkantis galima kalbėti apie konkurenciją, kurios esmė – klientų bėgimas iš blogesnių ar brangesnių paslaugų teikėjų? Kaip galima tikėti, kad vienam bankui perspėjus, kad didina kainas, jo klientai nubėgs į kitus?
Klientai turėtų pasišvęsti 18 bankų ir 60 kredito unijų „planų“, kurių kiekviename banke dar ne po vieną, studijoms? O jei nestudijuoja – patys kalti, finansiškai neišprusę Lietuvos bankui ir superpelningi komerciniams. Nekalbant apie tai, kad, skirtingai nei telefono numerio, savo asmeninės banko sąskaitos nepersineši, o tai reiškia, kad turėsi gaišti keisdamas savo visus įrašus, informuodamas visus, kad aktualu žinoti tavo sąskaitą.
Įsivaizduokime, maisto prekių ar rūbų parduotuves, kuriose prekiaujama ne rūbais, bet jų „planais“. Pirmame plane – siauros kelnės, languotas šalikas, kepurė su snapeliu, juodos kojinės ir žalias megztinis už vieną kainą. Antrame plane – plačios kelnės, vienspalvis šalikas, skrybėlė, vilnonės kojinės ir švarkas už kitokią kainą. Trečiame plane... Ir dar įsivaizduokite X planų ir Y parduotuvių.
LB atstovai, spaudžiami žurnalistų, ne pirmus metus nedrąsiai mini kelis neįvardijamus užsienio bankus, kurie jau pakeliui, ir kai jau ateis, tai išlaisvins klientus. Jokio skirtumo, kiek tų bankų, svarbu, kad kai kurie jų viešpatauja. Pirmiausia jie viešpatauja žiniasklaidoje, per ją visuomenėje, o dėl to ir rinkoje. LB turėtų siekti sutramdyti šešėlinės reklamos šėlsmą ir pareikalauti išskaidrinti paslaugas bei jų kainas. Nereikia laukti nei naujų bankų, nei Godo, absurdas užsitęsė jau per ilgai.
