Nėra ir negali būti nei gynybos, nei puolimo mokesčio. Kaip nėra ir policijos, gaisrų gesinimo, parkų sodinimo, nei vaikų darželių mokesčių. Net jei už vaiko priežiūros paslaugą mokamus pinigus tėvai buitiškai taip ir pavadina. Tai ne mokesčiai.
Mokesčiai nustatomi ne pagal tai, kam bus išleisti pinigai, bet kokiu pagrindu jie paimami, t. y. kas apmokestinama. Todėl visiems puikiai žinomas pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM), įmonių pelno mokesčiai. Tiesa, yra mokestis ir pagal paskirtį – kelių mokestis. Ironiška, bet gal todėl vietoje kelių ir turime duobes bei jų lopus. Gink Dieve, kad neatsitiktų taip, jog turėtume ir gynybos mokestį, ir... okupaciją.
Ir vis dėlto, kam tas cirkas su gynybos mokesčiu, kodėl bandoma sujaukti įprastas sąvokas ir tvarką, t. y. mokesčiui suteikti išlaidų paskirties pavadinimą? Nepasitikėjimas žmonėmis ir sukčiavimas? Žmonės laikomi infantiliais? Lyg jiems būtų nesvarbu saugumas ir jų neapgavęs, neapmokestinsi? Ir su tokia pačių išgalvota prielaida ir bandoma įpiršti „gynybos mokestį“. Kas išdrįs prieštarauti mokesčiui, kuris priskirtas šventam tikslui? Tyliai pasiraukys ir mokės. O jei vadintum normaliai – PVM, GPM ar dar kuo – tuoj pradėtų klykti. Antras tokio pseudomokesčio tikslas, ko gero, eilinį kartą uždėti mokestį tiems, kas ir su dabartine jų našta nebepajėgs pasprukti.
Tačiau bent pagrindinė piliečių ir mokesčių mokėtojų dalis nėra infantilūs. Jiems svarbu saugumas. Kita vertus, jiems svarbu dar ir teisingumas. Jie žino ir mokesčius, ir kas juos moka. Todėl nereikia politikams „nusileisti“ iki neva neišmanėlių lygio. Reikia dėti visas kortas ant stalo. Ant vieno krašto – kiek ir kokių mokesčių surenkama, ant kito krašto – kiek ir kokiems tikslams valstybė išleidžia.
Pradėkim nuo antrojo. Išleidžia per mažai gynybai? O gal diplomatijai? Ar tikimės aplenkti Rusiją tankų skaičiumi? O gal kompensuoti nepakankamą jų pirkimą Vokietijos kariuomenėje? O apie diplomatiją, išskyrus Taivaną ir ambasadorių Lenkijoje, viešai niekada nekalbama. O gal reikia ne padvigubinti išlaidas kariuomenei, bet patrigubinti diplomatinei veiklai? Gal pavyktų išsklaidyti abejones NATO sutarties 5-ojo straipsnio patikimumu išmušus lemtingai valandai? O ir alternatyvai – kurios šalys prisijungs prie Lietuvos gynybos dvišalės ar regioninės partnerystės pagrindu, kol vienaip ar kitaip nuspręs kokios nors NATO narės valdžia – Vengrijos ar Turkijos?
Antras tokio pseudomokesčio tikslas, ko gero, eilinį kartą uždėti mokestį tiems, kas ir su dabartine jų našta nebepajėgs pasprukti.
Tai, ko gero, ne mažiau svarbu nei kariuomenės finansavimas. Tačiau apie tai nei žodžio nei iš valdžios, nei iš tų, kurie daro įtaką naujam mokesčiui. Ar to mokesčių mokėtojas nepajėgus suprasti? Ar tai ne jo reikalas? Gausi „gynybos mokestį“ ir jei viešai pyptelėsi, būsi nesusipratėlis.
Tai tik viena mokesčiais sumokėtų pinigų išlaidų alternatyva. O jų yra šimtai, nes daug valstybės gyvybingumo veiksnių priklauso nuo finansavimo. Žinoma, viską lengva atmesti fraze – „nereikia priešinti“. Priešinti nereikia, bet derinti tenka. Ir niekas nuo tos būtinybės sąžiningai nepabėgs, nes yra ribota lėšų suma ir neriboti poreikiai bei norai. Tenka ir visada teks derinti visas valstybės išlaidas, nes reikia ir ginklavimosi, ir diplomatijos, ir dviračių takų, ir vaikų darželių, ir...
Vargiai kas beprieštarauja, kad valstybė daug ko nefinansuoja tokiu mastu, kokiu derėtų pasiekus dabartinį ekonominės plėtros lygį, esant demografinei ir geopolitinei situacijai. Ir karo šalia, ir taikos sąlygomis. Prikurta tuščių vizijų ir programų, neparemtų adekvačiais finansais. Stabtelėkime tik prie vieno pavyzdžio. Įvairiausiose strategijose – „Lietuva 2030“, „Lietuva 2050“ – ir prieš jas, ir lygiagrečiose vis kartojama: demografinė krizė, mažas gimstamumas... Ir paikiausios vizijos be plano, kas jas finansuos. O Vilniuje šiandien, ne 2050-aisiais (!), stinga 6 000 vietų vaikų darželiuose. Vilniuje! 2024 metais!
Sovietų Sąjungoje buvo tokia programa – vaikų darželis kiekviename kolūkyje. Berods, iki 1980 metų. Ir skirtingai nuo daugelio kitų žlugusių komunizmo statybos programų, ši, bent Lietuvos komunistų nacionalistų, lyg ir buvo įgyvendinta. Ir ką į šį okupacinės valdžios iššūkį atsako Vilniaus sovietas (taryba)? 300 vietų nacionalinis vaikų darželis nacionaliniame stadione Šeškinėje. Įspūdinga, net 300 vietų! Tik 20 metų tereikės ir tokiu tempu žygiuojant kiekvienas šiais metais Vilniuje gimęs kūdikis, tapęs studentu, jau turės vietą darželyje? Vilnius be cirkų?
Ar sprendimas – šalia „gynybos mokesčio“ ir „vaikų darželių“ mokestis? Ir policijos, ir socialinio darbo, ir prokuratūros mokestis? Ir ko tik nori, nes visur finansavimo stinga? Ne, nereikia mokesčių mokėtojų infantilizuoti. Reikia kalbėti apie esamus ir visiems puikiai žinomus mokesčius, kurie užtikrintų bent kiek normalesnes bendras valstybės pajamas. O tada ir valstybės išlaidų pasiansą dėlioti bus solidžiau.
Tačiau yra to neva „gynybos mokesčio“, o iš tikrųjų, visų mokesčių politekonominė pusė. Pramoninkų prezidentas bet kuria proga nuo mokesčių grėsmės puola gelbėti pelnus. Turtingųjų interesus ginantieji dosniausiu atpirkimo ožiu mato PVM – vienas papildomas jo tarifo procentas „varškę pabrangins tik keliais centais...“ (Teisingai, o mėsos jūs, varguoliai, ir taip juk neįperkate...
Taip pat skaitykite
Bandoma pagrįsti – saugumas reikalingas visiems gyventojams, PVM taikomas visiems valgytojams, todėl jis ir teisingas. Tačiau didinant PVM vartojimą aukoja ne visi. Tie, kas dalijasi pelnus ir naudojasi gausiomis GPM lengvatomis, vartos kaip vartoję esant bet kokiam PVM ir bet kokioms dėl jo išaugusioms kainoms. Joms kylant, mažėja vartojimas tų, kas ir iki mokesčio padidinimo jau viską pravalgo.
Penktadaliui Lietuvos gyventojų nepakanka pajamų net baziniams poreikiams patenkinti, apie pusę būtiniausiam vartojimui per mėnesį išleidžia viską, kas tą mėnesį įkrenta jų sąskaitą, ar tai alga, ar pensija. Ar tik dėl to, kad tie menkų pajamų valgytojai mažiausiai organizuoti, jie ir yra tinkamiausios „gynybos mokesčio“ aukos?
Ar sprendimas – šalia „gynybos mokesčio“ ir „vaikų darželių“ mokestis? Ir policijos, ir socialinio darbo, ir prokuratūros mokestis?
Lietuva yra gavusi savo mokesčių nesistemos vertinimus iš tarptautinių organizacijų. Jų rekomendacijos kaip padidinti valstybės pajamas, mažinant lengvatas apsukriausiems ir turtingiausiems, kartojamos ne pirmus metus. Ir visiems, kas viešai kalba apie mokesčius, puikiai žinomos. Tereikia imtis įgyvendinimo.
Šiais metais net treji rinkimai. Kad rinkimų kampanijos nepavirstu eiliniu cirku su naujuoju „gynybos mokesčio“ numeriu ir senomis visiems visko duoti lenktynėmis, reikalaukime iš pretendentų mus valdyti, atvirai pasakyti ne ką kam jie duos, bet iš ko ir kiek paims. Ne tik „kanceliarinių“ valstybės į savo kišenę, bet, svarbiausia, kiek ir iš ko, kokiais mokesčiais papildys valstybės iždą, kad pakaktų ir apdairiai gynybai, ir vaikų darželiams, ir dar daug kam, be ko krašte neįmanomas civilizuotas gyvenimas.
