„Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“) pavadinta naujoji „Go Vilnius“ reklaminė kampanija, anot jos rengėjų, metanti iššūkį įsisenėjusiems Vakarų valstybių stereotipams, jau spėjo susilaukti kritikos. „Absoliutus komunikacinis analfabetizmas“, „smurtas tos reklamos žiūrovo atžvilgiu“, „Vilnius pristatytas kaip gezų pilnas, nutriušęs miestas“, – tik keletas epitetų, nuskambėjusių socialinėse erdvėse per pastarąją parą.
Tokiomis skambiomis reklaminėmis kampanijomis kaip „Vilnius – G Spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“) pagarsėjusi Vilniaus verslo plėtros ir turizmo agentūra „Go Vilnius“ vakar pristatė naująją sostinės reklamą. Prieš pristatymo renginį pažadėjusi dar vieną sensaciją, agentūra pažadą išpildė su kaupu – vakar pasirodęs kampanijos reklaminis filmukas susilaukė ne vienos kritikos strėlės.
Reklaminis filmukas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje, anot jo kūrėjų, filmo „Boratas“ stiliumi šaržuojamas „buvusios sovietinės šalies“ stereotipas – vaizduojami „vilniečiai“ vežimuose su šiaudais, geriantys prie konteinerių ar net besišlapinantys ant medinės trobos sienų. O po tokio labai nuo realybės nutolusio Vilniaus vaizdavimo, pasak „Go Vilnius“, išryškėja antroji filmuko dalis – realus, šiuolaikiškas, pilnas kultūros, žalumos ir gastronominių patirčių Vilnius.
„Išleidome pusę milijono pinigų tam, kad patvirtintume, kad Lietuvoj gyvena buduliai?“
Menininkas Algis Kriščiūnas pritaria aršiausiems reklaminio filmuko kritikams. Jo nuomone, Vilnius pristatytas kaip „šiukšlina Rusijos provincija“ ir taip pristatyti Lietuvos sostinę po 30 nepriklausomybės metų yra klaiku. „Ir pati idėja žiauriai banali, viskas atlikta tragiškai baisiai“, – portalui LRT.lt teigia menininkas.
„Didžiąją klipo dalį žiūri tą siaubą, kurį rodo ir pristato kaip Vilnių: kažkokie lopai kviečia atvykti čia – net nebaigęs šito jau nori išjungti ir galvoti, kas čia per Š tas Vilnius. Galėtų taip ir baigtis tas filmukas, nes įspūdis vis tiek lieka toks. O gale tada paleidžiama kažkokia smegenis draskanti metalo muzika ir rodo tiesiog banalius, šabloninius reklaminius vaizdelius, kurie niekaip neatperka to, kas buvo rodoma pradžioje“, – sako A. Kriščiūnas.
Pašnekovo teigimu, klipas primena devintoko ar dešimtoko darbą mokyklos žiburėliui, o ne miestui atstovaujančios agentūros projektą.
„Ir galų gale tą klipą pažiūrėjęs galvoji: taip, iš dronų tas Vilnius gal ir panašus į vakarietišką miestą, bet, kai nusileisi žemyn, tai tikrai lauks mūsų prie konteinerių banditai ir alkoholikai“, – tikina menininkas ir priduria, jog į Vilnių žmones pritraukti reikėtu jaukumu ir namų jausmu, kurį skleidžia sostinės senamiestis.
Šiai nuomonei pritaria ir „We love Lithuania“ projektų vadovas Simonas Rudaminas, ketvirtadienio vakarą naująjį „Go Vilnius“ reklaminį filmuką savo feisbuko įraše pavadinęs „Vilniaus kaip nutriušusio, gezų pilno miesto pristatymu“.
Jo nuomone, ketinimas sugriauti mitus atsisuko prieš reklamos kūrėjus, mat reklaminis filmukas tik dar pagilino jau ir taip Vakaruose egzistuojančius stereotipus.
„Pirmos mintys buvo, kad mes šita reklama siekiame į Vilnių pakviesti budulius arba norim parodyt, kokie buduliai esame mes. Aš manau, kad Lietuva tikrai yra gražesnis kraštas ir mes turime daugiau ką parodyti negu tiesiog tai, kas buvo. Ir tas iškeltas jų komentaras, kad į mus dar žiūrima kaip į Rytų šalį, kaip parodyta toje reklamoje, tai pati reklama išeina kaip patvirtinimas.
Išleidome pusę milijono pinigų tam, kad patvirtintume, kad Lietuvoj gyvena buduliai? Mano pirma mintis buvo, kad visą „Go Vilnius“ reikėtų atleisti už tai, kas yra daroma miestui. Jei dar galima šitą reklamą sustabdyti, o manau, kad galima, nes oficialiai buvo parašyta, kad balandžio 8 d. yra startas, tai reikia stabdyti“, – siūlo S. Rudaminas.
Jo nuomone, ši reklama yra didžiulė gėda visai šaliai. Be to, anot jo, tai tarsi spjūvis į veidą jam, kaip žmogui, kuris jau dešimtmetį dirba, kad Lietuva gražėtų užsieniečių akyse.
„Pakvėpuokit ir pagalvokit, o ne perversmus organizuokit“
Kitaip nei kritikos strėles laidyti suskubę Vilniečiai, pati daugiau nei dešimtmetį su reklamos kūryba dirbusi Dovilė Filmanavičiūtė komentuoti, ar jai pačiai šis reklaminis filmukas patinka, neskubėjo ir portalui LRT.lt teigė, kad tikrai nenori veltis į šią kilusią isteriją.
„Aš, žinokit, stebiu jau antrą parą šitą kilusį šaršalą ir, jei taip atvirai, jis mane truputį juokina. Bet ir liūdina. Aš esu daug metų dirbusi kūrybinėse reklamos agentūrose ir man atrodo, kad reklamą vertinti taip, kaip dabar viskas vyksta, yra per daug emocinga – kažkam patiko, kažkam nepatiko, kažkas jau prašo stabdyti, o kitam net stoja širdis pamačius“, – sako rinkodaros ekspertė.
Jos nuomone, vertėtų į reklamą žvelgti kiek įmanoma objektyviau ir suprasti, jog reklama gimsta atlikus daug tyrimų ir surinkus milžiniškus kiekius medžiagos apie tai, koks turėtų būti reklamos tikslas, kokią auditoriją ji pasieks.
Be to, anot jos, labai sunku pamatyti bendrą paveikslą – juk kampanija dažniausiai nebūna vien tik klipas. Tai ir reklaminiai stendai, plakatai, strategija.
„Ir man visko yra buvę: yra nepavykę su reklamomis, yra tokių, kuriomis labai didžiuojuosi. Todėl galvoju, jei aš apie savo darbą skaityčiau tokius komentarus, kokie dabar yra tiesiog pilami įvairiausių ekspertų ir pseudoekspertų arba tiesiog žmonių, visą laiką turinčių savo nuomonę, tai gal net sakyčiau, kad kai kur ten kvepia jau ir ne visai etiškais dalykais“, – tvirtina D. Filmanavičiūtė.
Pašnekovė taip pat atskleidė, kad turizmo komunikacija yra viena sunkiausių, tuo labiau kai stengiamasi paneigti vyraujančius mitus. Pasak jos, yra labai sudėtinga rasti momentų, kurie būtų aktualūs tiems, kurie nieko apie Lietuvą nežino ir nėra linkę domėtis.
„Vertėtų pagalvoti: gerai, ši reklama yra skirta vokiečiams ir britams, todėl greičiausiai užduotyje buvo parašyta, kad šios šalys į mus vis dar labai stereotipiškai žiūri. Čia mums atrodo, kad mes modernūs, jauni, kūrybingi, bet galbūt yra kokių nors profesionalių tyrimų, kurie įrodytų, kad tokia kūrybinė idėja buvo reikalinga.
Bet komentatoriai nenori nei gilintis, nei ieškoti atsakymų – pamatė, įsižeidė ir važiuojam su komentarais. Todėl geriau pakvėpuokit ir pagalvokit, o ne perversmus organizuokit. Rytoj šeštadienis, važiuokite į muziejų, į mišką ir laukit turistų, kurie čia tikrai atvažiuos ir su šiuo klipu, ir be šito klipo“, – tikina D. Filmanavičiūtė.
„Jei reklamuotume miesto jaukumą, reklama tiesiog paskęstų ir liktų nepastebėta“
Pasirodžius aršiai kritikai LRT.lt susisiekė ir su „Go Vilnius“ atstovais. Jų teigimu, jau dabar pastebimi pozityvūs reklamos rezultatai.
„Rinkodarinės kampanijos sėkmė matuojama per pasiektus tikslus. Juos vertinti kol kas per anksti, nes kampanija Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje startuos balandžio 8 d., bet pozityvių rezultatų jau matome: per pirmąją parą vaizdo klipas įvairiose soc. tinklų platformose sulaukė daugiau nei 400 tūkst. peržiūrų; vidutiniškai peržiūri apie 80 proc. klipo trukmės, o pasikeitus į pozityvą netrukus reklamą išjungia. Remiantis dabartine soc. platformų statistika, pozityvios reakcijos sudaro daugiau kaip 90 proc.“, – tikina „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.
Jos teigimu, vien per praėjusią parą apie naująją kampaniją publikuota straipsnių užsienio žiniasklaidoje Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Latvijoje. Pavyzdžiui, portalas „Emerging Europe“ straipsnyje apie Vilniaus kampaniją pastebėjo, jog Lietuvos sostinė paliečia visam regionui aktualią temą, jog įsisenėję neigiami stereotipai, taikomi visam „Rytų Europos“ regionui, vis dar yra gyvuoja.
Taip pat D. Aleksandravičienė patikslina, jog šiuo metu „Youtube“ platformoje paskelbtas ilgesnės trukmės vaizdo klipas nėra pagrindinė reklamos priemonė: reklamoje bus naudojami įvairioms socialinėms platformoms pritaikytos trumpesnės nuo 6 iki 30 s vaizdo klipo versijos, taip pat reklamjuostės ir lauko reklama.
„Kalbant apie tai, ar užsieniečiai supras ironiją, tai jau pirmosiomis sekundėmis žiūrovas, net ir nieko nežinantis apie Vilnių, turėtų iš absurdo suprasti, kad žinoma, Vilnius labai skiriasi nuo šios „parodijinės“ jo versijos. Jokia turizmo agentūra nedrįstų reklamuoti vietovės satyra, jei ji būtų artima tikrovei. Mūsų tikslas – ne pristatyti Vilnių, o sukelti žmonių smalsumą ir paskatinti daugiau pasidomėti miestu, apie kurį jie mažai žino“, – teigia pašnekovė.
Paklausta, kaip reaguoja į aršią kritiką, „Go Vilnius“ vadovė teigia, kad įvairi žmonių reakcija yra normali ir suprantama.
„Žinoma, kad kiekvienam gyventojui ir lankytojui Vilniaus miestas yra jaukus ir norisi jį tokį matyti ir reklamoje. Tačiau absoliuti dauguma turizmo reklamų rodo miestus ir šalis kaip gražias ir jaukias vietas. Jei miestą taip reklamuotume, Vilniaus reklama tiesiog paskęstų ir liktų nepastebėta“, – sako ji.
