Paaiškėjus, kad buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis galimai pasisavino, o gal ir tiesiog pralošė beveik 30 milijonų eurų, politikai nelaukia, kol teisėsauga nustatys, kaip viskas buvo iš tikrųjų.
Neturi papildomų klausimų, kodėl per penkerius metus įtartini sandoriai sudomino tik „Payserą“. Nesidomi, kiek dar pinigų su tokia priežiūra bet kas galėjo išplauti per lošimus. Bet staiga atsimerkia ir pamato iš visų kampų žybsinčią įkyrią lošimų reklamą.
Ir šauna į galvą išganinga mintis: kam imtis faktų rinkimo ir procesų analizės, jei galima daryt paprastai: uždrausti lošimų reklamą. Žiniasklaidos savininkai netveria pykčiu už tokią idėją ir rėkia – nelemti populistai, šitaip uždrausite pačią žiniasklaidą.
Ir tai toks pats populizmas, nes pasirodo, kad „lažybų – statybų“ reklama sudaro ne tiek ir daug – vos 7 procentus žiniasklaidos pajamų pyrago. Bet 15min generalinis direktorius Tomas Balžekas LRT RADIJO eteryje jau kalba apie kelių dešimčių darbuotojų atleidimą ir tragišką savo portalo mirtį.
Tos pačios ašaros liejosi, kai buvo uždrausta alkoholio reklama. Bet laikas parodė: belaipsnio alaus reklamos liko tiek pat, o gal net ir kiek padaugėjo. Žiniasklaidos neištiko žadėtas infarktas, anaiptol – nepatirta nė gilaus įbrėžimo.
Jei būtume tikėję gandais apie žiniasklaidos mirtį, ji būtų nusigalabijusi dar prieš penkiolika metų, kai Andriaus Kubiliaus Vyriausybė krizės akivaizdoje susizgribo, kad ministrus kamantinėjantys žurnalistai patys dirba beveik nemokėdami mokesčių „Sodrai“ ir ėmėsi šitai taisyti. Autorines sutartis greitai pakeitė normalios darbo sąlygos ir žurnalistikos lygis Lietuvoje nuo to tik pagerėjo.
Bet žiniasklaidos savininkai ir tuomet graudžiai sriūbavo, kad mokėti mokesčius bus kažkokia mirtis. Dabar vėl tas pats. Užuot kalbėję apie prasmingos žiniasklaidos svarbą demokratijai ir žurnalistikos kokybę, jie stoja ne sveikesnės visuomenės pusėn, o tų, kas užsakė daugiau reklamos. Lošimų verslas džiūgauja: pačiam nė gintis nereikia, kai turi tokį palaikymą.
Tokioje kovoje politikai argumentų nebenori girdėti. 47 parašai jau surinkti. Lošimų reklamos draudimas juda į priekį, nes Šarūno Stepukonio istorijos suerzinta visuomenė linkusi surasti, ką pirmą papjauti. Įkyri reklama – čia perdėm paprastas grobis.
Kokybiškai žiniasklaidai, kaip ir protingai politikai, virtualios realybės laikais išties nemažai iššūkių. Verta kartu pagalvoti, kaip nepasiduoti visokiems demokratijos žudikams. Kaip neleisti socialiniams tinklams įsisiautėti nepatikrintos informacijos ir nežabotos reklamos rinkoje. Bet kalbos apie lošimų reklamos draudimą kaip kilpą – gali būti nebent žingsnis žiniasklaidos praloštos reputacijos link, o ne atsakingo verslo pozicija.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
