Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaliau iš tiesų prasidėjo prezidento rinkimų kovos. Dešimt pretendentų gavo teisę pasitikrinti, ar perkopia 20 tūkst. piliečių pasitikėjimo kartelę, kad taptų tikrais kandidatais.
Ingridai Šimonytei pavyko per dieną. Gitanas Nausėda perka reklamą portaluose ir už parašą „pardavinėja“ galimybę su juo išgerti kavos. Paskui skubiai taisosi, kad už kavą visgi teks susimokėti patiems. Lyg problema būtų tik tai, kas mokės už kavą, o ne pats atviros Prezidento institucijos pavertimas įstaiga, kur įžengia tik prisirašiusieji.
Kas kaip moka, tas taip renka. Ir tai, kad net interneto amžiuje 20 tūkst. piliečių parašų per parą pavyksta surinkti toli gražu ne visiems, tik rodo, kad ši rinkimų kartelė dar veikia. Jos tikslas – pretendentams įrodyti, kad turi bent tokį minimalų visuomenės palaikymą.
Visgi Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Vaišnys abejoja, ar tikrai ją įveikti ir rinkti parašus turėjo būti leista Eduardui Vaitkui ir Valdui Tutkui, mat jie, komisijos nario nuomone, savo programose skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją ir galimai antikonstitucines nuostatas. A. Vaišnys ir komisijos pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas jau dabar susilaikė balsuodami dėl leidimo šiems pretendentams rinkti piliečių parašus.
Dauguma lėmė, kad šį etapą jiedu praėjo. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai sprendimus dėl kandidatų programų atitikties įstatymams nukėlė ateičiai. Ir jie nebus lengvi, nes teks apsispręsti dėl žodžio laisvės ribų rinkimų programose.
Teks nuspręsti, tik Vaitkaus nuomonė ar visas melas yra vadinti NATO puolamąja organizacija, ar konstituciškas Tutkaus pažadas gerinti santykius su Rusija ir Baltarusija. Pagaliau, A. Vaišnys siūlo vertinti, ar kandidatai išvis gali žadėti tai, kas nėra prezidento galiose, o gal tai – taip pat įstatymais draudžiamas melas ir rinkėjų klaidinimas? Tokiu atveju, neregistruojamųjų ratas gali dar labiau plėstis.
Turbūt esminis klausimas čia: ar įstatymai leidžia Lietuvos rinkimuose dalyvauti atvirai prorusiškiems kandidatams. Tik riba labai slidi, nes perlenkdami draudimais patys rizikuojame virsti truputį Rusija. Kur randama formalių priežasčių neleisti dėl prezidento posto varžytis net beviltiškam Borisui Nadeždinui.
Ir vargu, ar Vyriausioji rinkimų komisija pati neperžengtų savo įgaliojimų, jei imtų spręsti, kas kandidatų programose konstituciška, o kas ne. Tai – jau Konstitucinio Teismo funkcijos.
Bet kol kas renkami parašai. Ir šis išbandymas skirtas tam, kad patys piliečiai nuspręstų, kurie žmonės verti žengti į kitą rinkimų etapą. Kiek jie turi palaikymo. Kiek žmonių pritaria jų pažiūroms.
RADAROM! akcijos organizatorius Andrius Tapinas plaka kiekvieną, kuris prieš Ukrainą. Jis vėl piktinasi, kad Gitanas Nausėda per Vasario 16-osios šventę prisėdo šalia verslo iš Rusijos nepatraukiančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, bet pats prezidento rinkimuose rašosi už visus. Net ir tuos, kurie atvirai remia Rusiją. Fondo „Blue/Yellow“ komunikacijos vadovas Karolis Žukauskas tai netgi vadina strategija. Esą įleidus daugiau žuvų į akvariumą, jos viena kitą suės.
Toks bandymas gudrauti sau netaikant jokių moralės kriterijų. Toks demokratijos žudymas, prisidengiant šūkiu „daugiau demokratijos“, kai dirbtinai surenkama parama tiems, kurie be fiktyvaus palaikymo galbūt paprasčiausiai užkliūtų už ne šiaip sugalvotos rinkėjų parašų kartelės.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
