2021 m. viduryje tarsi įšale po gana nesėkmingų rinkimų ir partijos skilimo įstrigusiems socialdemokratams nutiko stebuklas, vardu Vilija. Ji grįžo, tapo partijos pirmininke, o su ja grįžo ir partijos reitingai, kurie vis dar laikosi aukščiausiose pozicijose.
Ir po itin sėkmingų savivaldos rinkimų, kurie, beje, nepaisant pergalės sostinėje, buvo labai blogi pagrindiniams konkurentams konservatoriams, jau atrodė, kad su Vilija Blinkevičiūte priešakyje niekas šios partijos nesustabdys. Ir kas galėjo pagalvoti, jog net ne „čekiukų“ istorijos, o pati partijos pirmininkė gali tapti didžiausiu partijos galvos skausmu.
Gal kol kas ne visi ir suvokia šią grėsmę, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji auga. Pirmą kartą neturėjimas partijos iškelto kandidato prezidento rinkimuose dar galėjo būti bent kažkaip paaiškinamas. Nugalėti Gitaną Nausėdą šansų mažai, kampanijos finansavimas irgi nėra toks paprastas dalykas. Šioks toks pragmatizmas buvo. Nors argumentai, jog partijos tiesiog neliks prezidento rinkimų kampanijos fone ir nebus išnaudota platforma skleisti partijos idėjas, liko sunkiai atremiami.
Tačiau daug sunkiau paaiškinti paramą dabartiniam prezidentui. Galima buvo to tiesiog nedaryti, kaip kad padarė kitos partijos, pavyzdžiui Liberalų sąjūdis. Tiesa, labai įdomi detalė, jog 2019 m. prezidento rinkimuose tas pats Liberalų sąjūdis parėmė ne ką kitą, o būtent G. Nausėdą. Tačiau socialdemokratai ne tik kad parėmė G. Nausėdą, bet V. Blinkevičiūtė pareiškė, jog būtų buvę neatsakinga pasielgti kitaip, nes visi pykstasi, o reikia draugauti. Ši pozicija neatlaiko visiškai jokios kritikos. Negana to, V. Blinkevičiūtė pradėjo tokią prezidento rėmimo kampaniją, kad net sunku suvokti. Gerai, kad dar neagituoja Šventąjį Gitaną išrinkti iki gyvos galvos. Bet jau nedaug trūksta.
Viena yra remti politiką, o kita yra vis dėlto vertinti objektyviai. Socialdemokratų pirmininkė net nesugeba iš esmės įvardinti prezidento padarytas klaidas. O priminus apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos konstatuotus prezidento padarytus įstatymo pažeidimus, rūpestingai patikina, jog jis „kitą kartą jau taip nepasielgs“. Ir jeigu tokiu būdu V. Blinkevičiūtė traukia prezidentą, su kuriuo galbūt net jau padaryti užkulisiniai susitarimai, tai reikėtų susimąstyti, ar tuo pačiu neskandina savo ir partijos įvaizdžio, kuris pradeda priminti organizmą, tiesiog neturintį stuburo.
Na, ir visiška vyšnia ant torto – partijos pirmininkė veda sąrašą Europos Parlamento rinkimuose, tačiau negali pasakyti, kas ves partiją svarbiausiuose Seimo rinkimuose. Ir čia viskas, bet tik ne lyderystė, kaip kad mus bando įtikinti. Didesnės kiaulystės partijai ir nesugalvosi. Kaip įvertins rinkėjai, žiūrėsime. Bet vertinant iš politologinių pozicijų, kaip vis dėlto turėtų elgtis partijos pirmininkas, atsižvelgiant į partijos interesus, čia jau blogiau nesugalvosi.
Dar blogiau, jog likus ne tiek ir daug laiko iki Seimo rinkimų, teigiama, kad partija turi daug žmonių, galinčių ir sąrašą vesti, ir premjerais būti. Bet partijos reitingai iki V. Blinkevičiūtės grįžimo sakė ką kitą. Ir dabar sako ką kitą. Kuriuose reitinguose dar kas nors figūruoja be partijos pirmininkės? Jokiuose. Ir tai yra faktas, kuris tiesiog ignoruojamas. Todėl neaišku, ar taip partiją iškėlusi V. Blinkevičiūtė su tokiais savo sprendimais partijos nepaskandins. O stiprios partijos reikia ne tik jos nariams ir rinkėjams, tačiau ir visai partinei sistemai apskritai. Deja, kol kas partija tik silpninama.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
