„Kreios Space“, kuri specializuojasi labai žemoje Žemės orbitoje (angl. Very Low Earth Orbit, VLEO) skriejančių palydovų srityje, taps pirmąja bendrove istorijoje, paleisiančia į orbitą palydovą su atmosferines dujas naudojančiu varikliu. Siekdama išbandyti savo technologiją, ispanų bendrovė naudos lietuvių „Kongsberg NanoAvionics“ (toliau – „NanoAvionics“) mikropalydovų platformą, rašoma „NanoAvionics“ pranešime žiniasklaidai.
„Kreios Space“ kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje. 150–300 kilometrų aukštyje veikianti technologija leis palydovams teikti ryškesnius vaizdus Žemės stebėjimui, ir užtikrinti mažesnę ryšio delsą vykdant palydovinę komunikaciją. Dauguma Žemės stebėjimo ir plačiajuosčio ryšio palydovų skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, kuriame Žemės atmosferos pasipriešinimas yra itin mažas. Todėl palydovai tokioje orbitoje gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro. Tuo metu palydovas, skriejantis 150–300 kilometrų aukštyje, nukristų atgal į Žemę vos per kelias dienas ar valandas, arba turėtų gabenti labai dideles kuro atsargas, kad nuolat išliktų žemoje orbitoje.
Atmosferą naudojantis variklis įsiurbimo būdu renka liekamosios atmosferos dujas, daugiausia deguonį ir azotą, ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos (judėjimo į priekį) kurą. Todėl palydovui nebereikia gabenti sunkaus, riboto kiekio kuro. Tai sudaro sąlygas ilgalaikėms misijoms itin žemoje orbitoje.
„NanoAvionics“ gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose.
Lietuviai šiai misijai pritaikys savo mikropalydovų platformą, integruos optinę Žemės stebėjimo kamerą, atliks pilnos sistemos testavimą ir integruos palydovą į keliančiąją raketą paleidimui į orbitą, kur „Kreios Space“ komanda galės perimti misijos valdymą.
Ispanų įmonė šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, o taip pat – jų kūrimas. Tai rodo Kinijos pavyzdys – šalis neseniai įsteigė nacionalinį labai žemoje Žemės orbitoje veikiančių technologijų sektoriaus aljansą. Be to, kelios kosmoso bendrovės pasaulyje yra paskelbusios apie savo misijas į šią orbitą ir kartu per pastaruosius kelis metus pritraukė virš šimto milijonų dolerių investicijų.
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adriánas Senaras sakė: „Turėdami palydovus, galinčius skrieti žemiau, ilgiau ir efektyviau, sudarome sąlygas Žemės stebėjimui didesne raiška, gerokai geresniam palydoviniam ryšiui, operatyvesnėms ir tikslesnėms misijoms bei tvaresnei infrastruktūrai Žemės orbitoje. Partnerystė su „NanoAvionics“ leidžia mums naudotis palydovų platforma ir rinkoje pirmaujančios įmonės patirtimi, kurių dėka galime patikimai išbandyti savo naująją technologiją. Tai taps lūžio tašku žemoje orbitoje veikiančių technologijų vaidmeniui ir vertei.“
„Kreios“ bando atverti duris į vieną sudėtingiausių orbitų – ši misija papildys itin siaurą Europos iniciatyvų sąrašą labai žemoje Žemės orbitoje. Tokia sutartis rodo klientų pasitikėjimą mūsų palydovų platformų brandumu ir mūsų gebėjimu jas pritaikyti ypatingiems naujų misijų reikalavimams“, – teigė „Kongsberg NanoAvionics“ generalinis direktorius Atle Wøllo.
