Ispanų vidaus reikalų ministras antradienį stojo į įtemptą akistatą su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais per derybas, kurias blokas vaizdo ryšiu skubiai surengė siekdamas pasimokyti iš migrantų antplūdžio į Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklavą Seutą.
Beprecedentis atvejis, kai į Seutą iš Maroko plūstelėjo maždaug 50–70 tūkst. žmonių – dešimtys jų žuvo bandydami tai padaryti, o beveik visi kiti jau išvyko – atskleidė ES valstybių nesutarimus migracijos klausimais.
Nuo tada, kai pasirodė pirmieji masinio atvykimo – dažnu atveju apiplaukiant nuo Maroko eksklavą skiriantį barjerą – vaizdai, Ispanijos vyriausybė atsidūrė priešpriešoje su daugeliu savo ES partnerių.
Bloko vidaus reikalų ministrai 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) prisijungė prie vaizdo konferencijos, galėjusios suteikti galimybę ieškoti bendro sutarimo, tačiau lygiai taip pat galėjusios tapti ir atviro konflikto arena.
Nors Ispanija greitai ėmėsi grąžinti migrantus iš Seutos, kur, jos teigimu, pirmadienį dar buvo likę apie 2,5 tūkst. migrantų, Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo vyriausybė palaiko atviresnį požiūrį į migraciją nei dauguma kitų ES valstybių vadovų.
Griežtesnės linijos reikalaujančioms šalims garsiausiai vadovauja Italija, kurios ministrė pirmininkė Giorgia Meloni užsipuolė Madrido poziciją ir, ypač, neseniai išreikštą siekį suteikti teisinį statusą šalyje jau esantiems dokumentų neturintiems migrantams.
Tiek Italija, tiek Danija praėjusią savaitę pasisakė už tai, kad dėl Seutos krizės Ispanija būtų pašalinta iš Šengeno laisvo judėjimo erdvės – šią idėją Madridas griežtai atmetė, be to, pagal ES taisykles tai bet kokiu atveju teisiškai neįmanoma.
Laiškų karas
Šeštadienį ES institucijų vadovams išsiųstame laiške P. Sanchezas apkaltino kitas ES šalis savanaudišku požiūriu ir paragino surengti skubias derybas, kad būtų parengtas bendras atsakas į tokius incidentus.
Per kelias valandas 22 šalys, vadovaujamos Italijos, Danijos, Vokietijos ir Vengrijos, išsiuntė atsakomąjį laišką, kuriame taip pat reikalavo skubių derybų, tačiau turėdamos kitą tikslą: toliau stumti griežtą poziciją imigracijos atžvilgiu.
Pasak vieno ES diplomato, pirmadienį per parengiamąsias bloko ES ambasadorių derybas Ispanijos atstovas išreiškė nusivylimą tuo, kad kitos sostinės esą nesuteikė paramos.
Kita vertus, nors visi patikino Madridą dėl solidarumo, kai kurios valstybės narės „klausia savęs, ar pastaruoju metu Ispanijos priimta politika nepasiuntė signalo, kad durys yra atviros“, pridūrė diplomatas.
Pastaraisiais mėnesiais ES gerokai sugriežtino migracijos taisykles, be kita ko, leisdama valstybėms narėms siųsti prieglobsčio negavusius asmenis į vadinamuosius „grąžinimo centrus“, esančius už bloko sienų.
Tikėtasi, kad antradienį Italija atnaujins savo spaudimą ES įsteigti tokius centrus įvairiose Afrikos šalyse, remiantis esamu Romos ir Albanijos susitarimo modeliu.
Ruanda ir Uganda yra tarp keliolikos valstybių, kurios buvo vertinamos kaip potencialios partnerės tokiems centrams steigti.
„Suprantu Ispanijos nusivylimą dėl jos žlugusios migracijos politikos, tačiau mes privalome saugoti Italijos sienas“, – laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
„Tai, kas įvyko Seutoje, nėra smulkus incidentas; tai kelia pavojų visai Sąjungai“, – pabrėžė jis.
ES sunkiasvorė Prancūzija atsiribojo nuo 22 šalių iniciatyvos, teigdama, kad tai prilygsta naudojimuisi situacija Seutoje politiniais tikslais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagyrė P. Sanchezo „greitą krizės sprendimą“ ir pasveikino antradienio derybas kaip pirmąjį žingsnį kuriant „bendrą Europos atsaką“.
Komisijos vadovė paragino bloką „padvigubinti pastangas“ penkiose srityse: pirmiausia užkirsti kelią neteisėtai migracijai bendradarbiaujant su valstybėmis partnerėmis, stiprinti išorės sienas, diegti išankstinio įspėjimo sistemas, ardyti kontrabandos tinklus ir didinti grąžinimo mastą.
