Niežulys, paraudimas ar nedidelis patinimas po vabzdžio įkandimo vasarą – įprasta ir dažniausiai nepavojinga organizmo reakcija. Tačiau po bitės, širšės ar kito vabzdžio įgėlimo savijauta kartais gali pablogėti labai greitai. Staigus silpnumas, šaltas prakaitas, dusulys ar gerklės tinimas jau gali signalizuoti apie pavojų gyvybei – ir tuomet itin svarbus tampa laikas, rašoma Antakalnio poliklinikos pranešime žiniasklaidai.
Šeimos gydytoja Justa Prokopavičiūtė pabrėžia, kad vasarą, ypač daugiau laiko leidžiant gamtoje, svarbu stebėti savo organizmo reakcijas. Jei jau įgėlė vabzdys, reikėtų vertinti ne tik tai, kaip atrodo pati įgėlimo vieta, bet ir bendrą savijautą.
„Daugeliui žmonių vabzdžių įgėlimai baigiasi odos paraudimu ir niežėjimu. Sunerimti reikėtų tada, kai reakcija tampa nebe vietinė, kai įsitraukia kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos, kitaip tariant, signalus pradeda siųsti visas organizmas“, – sako gydytoja.
Kai laukti nebegalima
Apie stiprią alerginę reakciją gali signalizuoti staigus silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas, apsvaigimo ar apdujimo pojūtis. Ypač rimtai reikėtų vertinti bet kokius kvėpavimo sutrikimus.
„Jei žmogui pradeda tinti burna ar gerklė, atsiranda spaudimo ar svetimkūnio pojūtis, sunkėja kvėpavimas, prasideda dusulys, delsti negalima – būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokia reakcija yra pavojinga gyvybei“, – pabrėžia J. Prokopavičiūtė.
Anafilaksinė reakcija gali vystytis labai greitai – simptomai dažniausiai prasideda per kelias minutes po kontakto su alergenu. Todėl, atsiradus dusuliui, gerklės ar liežuvio tinimui, staigiam silpnumui ar ryškiam svaigimui, nereikėtų laukti ir stebėti, ar simptomai praeis savaime būtina ieškoti skubios pagalbos.
Žmonės, kurie jau žino esantys alergiški vabzdžių įgėlimams, dažniausiai būna geriau pasiruošę. Jie gali iš anksto su gydytoju aptarti, kokias pirmosios pagalbos priemones ar vaistus reikėtų turėti su savimi vykstant į gamtą. Tačiau pirmą kartą tokia reakcija gali būti visiškai netikėta. Būtent todėl svarbu žinoti pagrindinius pavojingus požymius ir suprasti, kad stiprios alerginės reakcijos atveju svarbios gali būti minutės.
Didelis gumbas – dar ne alergija
Po uodo ar kito vabzdžio įkandimo atsiradęs didesnis paraudimas ar patinimas gali išgąsdinti, tačiau vien vietinė reakcija dar nereiškia, kad žmogui vystosi anafilaksija.
„Šiuo atveju nereikia panikuoti. Įkandimo vietą geriausia atšaldyti, galima pridėti ledo, šaltu vandeniu sudrėkintą audinį ar kitą vėsų daiktą. Tai padeda sumažinti skausmą, niežėjimą ir patinimą“, – pataria gydytoja.
Dar viena svarbi taisyklė – įkandimo vietos nekasyti. Kasant pažeidžiama oda ir didėja infekcijos rizika.
„Jeigu į pažeistą odą patenka bakterijų, gali prasidėti uždegimas. Tai yra dar viena situacija, kai po, atrodytų, paprasto vabzdžio įkandimo jau gali prireikti rimtesnio gydymo“, – įspėja J. Prokopavičiūtė.
Jeigu po vabzdžio įgėlimo organizmo reakcija buvo neįprastai stipri, verta kreiptis į gydytoją ir kuo tiksliau papasakoti, kas nutiko: koks vabzdys galėjo įgelti, kaip greitai atsirado simptomai ir kaip jie pasireiškė. Esant poreikiui gali būti atliekami alergologiniai tyrimai, padedantys įvertinti jautrumą tam tikrų vabzdžių nuodams. Tai leidžia geriau pasiruošti kitam sezonui ir iš anksto žinoti, kaip elgtis, jei panaši reakcija pasikartotų.
Saugotis prieš įkandimą
Vykdami į gamtą dažniausiai pagalvojame ir apie apsaugą nuo vabzdžių. Viena paprasčiausių priemonių sumažinti įkandimų riziką – repelentai.
Gydytoja rekomenduoja rinktis patikimus, pagal paskirtį naudojamus repelentus ir visada perskaityti jų naudojimo instrukciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko konkreti priemonė veikia – po kelių valandų apsauga gali jau nebeveikti, ją reikėtų atnaujinti. Ne mažiau svarbi ir apranga.
„Būnant miške, prie vandens ar kitose vietose, kur daug vabzdžių, verta rinktis šviesius, kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, ilgas rankoves ir ilgas kelnes. Karštomis dienomis svarbi ir higiena, ypač jei žmogus gausiai prakaituoja“, – sako J. Prokopavičiūtė.
Vis dėlto, visiškai išvengti vabzdžių įkandimų vasarą sudėtinga. Todėl, pasak gydytojos, svarbiausia nebijoti kiekvieno paraudimo ar patinimo, o mokėti atpažinti ribą, kada organizmo reakcija signalizuoja pavojų.
