Šiandien Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) per savo informacinius kanalus, pavyzdžiui, pasinaudodama profesoriaus, istoriko ir politologo V. Solovėjaus laidomis, pradėjo konspiratologinį puolimą prieš Baltijos šalis, ką vaizduoja kaip įspėjimą dėl galimo hibridinio karo. Šias laidas galima interpretuoti kaip šantažą.
Solovėjus atvirai dirba Putino Maskvoje, jam leidžiama viešai kalbėti tai, už ką kiti gauna (pavyzdžiui, V. Kara-Murza) po dvidešimt penkerius metus kalėjimo. Jis ir neslepia, kad bendradarbiauja su Rusijos saugumo viršūnėmis, tik nesako užtarėjų pavardžių. Mums kartu su kitais demaskuotojais belieka spėti, kad jis atstovauja arba N. Patruševui, arba S. Čemezovui, dviem artimiausiems V. Putino bendražygiams ir patarėjams.
Aš manau, kad Solovėjaus kalibras smulkesnis. Jis skleidžia FSB palaimintą informaciją, tačiau kuruojamą netiesiogiai minėtų asmenų, bet arba 5 FSB skyriaus, kuris yra atsakingas už užsienio ryšius ir operatyvią informaciją, arba su S. Kirijenkos vardu siejamomis politinių technologijų kompanijomis. Visais atvejais FSB prižiūri su Kremliumi susijusias politinių technologijų organizacijas, pavyzdžiui, Kirijenkos kuruojamą skaitmeninių technologijų organizaciją „Dialogas“, kuri kartais vykdo panašias provokacijas.
Pasak Solovėjaus platinamų gandų, Rusija 2024 m. rudenį, galbūt lapkričio ar gruodžio mėnesiais, surengs didelę hibridinę ataką prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Pasirinktas lapkritis, nes to mėnesio 5 dieną vyks JAV prezidento rinkimai ir, spėjama, tai bus laikotarpis, kai JAV valdžia negalės veikti gana efektyviai. Dėl 2024 mėnesių lapkričio–gruodžio galimų karo įvykių prisigalvota daug konspiracijos teorijų. Pasak Solovėjaus, Rusija paslaptingu būdu blokuos visus Baltijos šalių susisiekimo kelius su Europa. Manytina, kad jis turi omenyje Suvalkų koridorių, apie tai Rusija kalba nuolatos, tai yra „Via Baltica“ kelią ir Lenkijos ir Lietuvos pasienį ties Marijampole.
Be to, bus vykdomos kibernetinės atakos prieš Baltijos šalių bankus, skatinama penktoji kolona kelti visokias riaušes, grasinant karine intervencija. Tik reikia prisiminti, kad tai šneka tas pats Solovėjus, kuris teigė, kad J. Prigožinas, Vagnerio vadas, liko gyvas ir gyvena Venesueloje, kad miręs V. Putinas laikomas šaldymo kameroje, kad Ukrainos Avdijivka bus užimta dar 2023 m. gruodžio pradžioje, kad Ukraina kalta dėl derybų su Rusija nesėkmės 2022 m. pavasarį. Daug ką kartoja žodis į žodį, ką viešai sako Putinas. Solovėjaus lūpomis skleidžiamos dezinformacijos tikslas yra paskatinti nerimą ir paniką tarp gyventojų, finansų sistemoje, rinkose ir kartu pabloginti ekonominę ir politinę situaciją Baltijos kraštuose.
Į šią dezinformaciją galima būtų nekreipti dėmesio, jei ne informacinių kanalų auditorijų gausumas ir kokybė, kurioms jis kalba. Pirmiausiai čia reikia išskirti iš Rusijos išvykusios žurnalistės ir rašytojos J. Latyninos laidas, taip pat Rygoje reziduojančio rusakalbio kanalo „I grianul Grem“, Nyderlanduose veikiančios televizijos „Dožd“, Maskvos radijo „Živoj Gvozd“ (buvusi „Echo Moskvy“) laidas bei „Generolo SRV“ laidas, „Telegram“ kanalus bei kitur. Sudėjus jų auditorijos siekia daugiau nei du milijonus rusakalbių žiūrovų, daugiausia Vakaruose. Ypač išsiskiria Latyninos laidos, kur leidžiama daug kalbėti ir A. Arestovičiui, jis dažnai lankėsi ir Lietuvoje. Priminsiu, kad Arestovičius kviečia, kad Ukraina kartu su Putino Rusija pareikalautų Vakarų apmokėti už sukeltą karo žalą, nes ukrainiečius tik suviliojo, bet nesuteikė pakankamos karinės pagalbos. Tačiau, manau, kad skirtingai nei Solovėjus, Arestovičiaus pats prisigalvoja pasaulio raidos versijų ir dėl savo triksteriško charakterio negali būti joks FSB agentas – jis pernelyg neprognozuojamas.
FSB projektas gąsdinti Baltijos šalis hibridiniu karu veikiausiai bus kartojamas dar pusmetį. Tačiau kol kas jis yra paviršutiniškas, atmestinai sukonstruotas, remiamasi tik neva „slapta“ informacija, be jokių įrodymų ar susijusių veiksmų. Svarbiausia yra parduoti paklausų pusfabrikatį, nes konspiracinės naujienos yra geidžiama prekė, jei tik ji pateikiama rimtai ir tobulinama bent pusę metų. Dažniausiai, kai jau reikalaujama, kaip įrodymas pateikiami šalutiniai, netiesioginiai požymiai, kurių Solovėjus ir bando surasti.
Solovėjaus lūpomis skleidžiamos dezinformacijos tikslas yra paskatinti nerimą ir paniką tarp gyventojų, finansų sistemoje, rinkose ir kartu pabloginti ekonominę ir politinę situaciją Baltijos kraštuose.
Žmonėms nuraminti Baltijos šalyse yra svarbu parodyti tvirtus, apčiuopiamus, dezinformaciją paneigiančius faktus. Pavyzdžiui, kad galų gale bus baigta tiesti, sutvarkyta lietuviška „Via Baltica“ dalis, kuri privalėjo būti baigta iki 2023 m. pabaigos pagal viešai skelbtus planus, bet daug kas nebuvo padaryta. Pabaigus vėluojančius darbus – o lenkai jau savo padarė – labai išaugs kelio pralaidumas, kas atitolins grėsmes. Kitas problemos sprendimas – pagreitinti geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą. Šio strateginio projekto lėta eiga yra grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims. Prisiminkime, kad karuose svarbiausias dalykas yra logistika, o joje – saugūs ir greiti susiekimo keliai.
JAV generolas Robertas H. Barrow yra suformulavęs daugkart patvirtintą teiginį: „kareiviai laimi mūšius, o logistika – karą“. Tiesa, jis nepridėjo, kad karus galiausiai baigia diplomatai ir derybos, o juos smarkiai veikia dezinformacija ir konspiratologija. Bet kokiu atveju gynybos rengimas yra ne tik kareivių mokymas šiuolaikinių karo technologijų, bet ir logistikos grandinių ir sistemos kūrimas ir tikrinimas. Lietuva, o per mus ir Baltijos šalys, rusiškais bėgiais kaip bambagysle vis dar lieka pririštos prie Kremliaus manipuliacijų.
Solovėjus, Rusijos FSB gąsdina kibernetinėmis atakomis, kurios turi sužlugdyti susiekimo sistemą, logistiką bei, svarbiausia, sugriauti bankinę sistemą. Tik čia daug daugiau nei su keliais ir geležinkeliais yra nuveikta Baltijos šalyse. Lietuvos bankinė saugumo sistema yra visiškai integruota į europinę ir visą laiką atnaujinama ir išbandoma. Tačiau bankai yra ypač jautri dezinformacijai sfera ir Rusija siekia sukelti nepasitikėjimą ar paskatinti paniką, ką galima padaryti derinant kibernetines atakas su dezinformacija apie pasekmes.
Baltijos šalys, Lietuva yra daug investavusios į kovą su dezinformacija ir bus matyti, ar kurtos technologijos suveiks, ar visuomenės informavimo tarnybos efektyviai galės stabdyti melagingą informaciją. Prisiminus antivakserių judėjimą ir jų įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui tenka abejoti, ar tai tikrai suveiks, ar tai tik nėra universitetų ir įvairių biurų „įsisavintos“ lėšos.
Lietuva, o per mus ir Baltijos šalys, rusiškais bėgiais kaip bambagysle vis dar lieka pririštos prie Kremliaus manipuliacijų.
Logistikos stabdymas, kibernetinės atakos derinamos su dezinformacija, pasak Solovėjaus, bus derinamos su penktosios kolonos veiksmais. Rusija naudojasi dviem jos rūšimis: simpatizuotojais Putinui, kuriuos lengva identifikuoti, ir ultrapatriotais, antiputinistais. Siekiant paskatinti neramumus yra svarbios abi grupės, tai yra – jų susidūrimas. Ultrapatriotai, kurių Lietuvoje daug, yra būtini, nes tik juos galima lengvai užsiundyti ant putiniškomis nuotaikomis įtarinėjamų asmenų: ant Rusijos ir Baltarusijos migrantų, po to – visų rusakalbių, ant Lietuvos lenkų ir, galiausiai, ant plačiojo „Šeimų maršo“.
Išvengti šio konflikto plitimo galima vykdant demokratišką, atvirą, subalansuotą migracijos politiką, suderintą su socialinės ir ekonominės integracijos projektais. Baltijos šalių migracijos departamentai šią problemą žino, tik ne visados pavyksta ją tinkamai spręsti. Šiandien girdime politikų patriotinius ir ne visados apgalvotus reikalavimus deportuoti nepakankamai integruotus rusakalbius, kurie nesusitvarkė leidimų gyventi. Labiausiai čia stengiasi Latvija, kur lengviausia sukurstyti penktosios kolonos neramumus. Išvengti organizuoto nelojalių Baltijos šalims rusakalbių ir „saviškių“ pasipriešinimo galima bendradarbiaujant su organizuota provakarietiška Baltarusijos ir Rusijos opozicija, su atsakingais rusakalbiais Baltijos šalių piliečiais. Manau, kad čia situacija labai dinamiška. Rusijos FSB 5 skyrius specializuojasi ir skatina radikalų nacionalizmą ar ultrapatriotizmą užsienyje ir išmano, kad nepakanta priešui, rusams, užgožia blaivų mąstymą ir tada konspiraciniai pranešimai juos gali suaudrinti bei padėti sukelti pilietinį konfliktą.
Karai, kaip niekas kita, imlūs ateities technologijoms, ne tik mechaninėms ar skaitmeninėms, bet ir politinėms technologijoms. Nuo neandartaliečių išnaikinimo laikų žmonės vadovaujasi keliais vienas kitam prieštaraujančiais valios principais: valia mūšiui ir valia susitarimui. Ir vienai, ir kitai valiai reikalinga simbolinė nuostata, įsitikinimas elgesio teisingumu. Taigi ne mažiau reikšminga yra kova dėl simbolinių sistemų. Kaip pastebėjo filosofas T. Hobbesas, valia mūšiui yra ne pačios kautynės, o laiko tarpas, kurį ši valia yra puoselėjama; atitinkamai valia susitarimui, idėja, kurią plėtojo J.-J. Rousseau, yra matuojama bendrų sprendimų paieškos laiko trukme. Ir vieno, ir kito laiko metu vyksta kova dėl simbolinės organizacijos ir komunikacijos: dėl tikėjimo, vertybių, gyvenimo ir mirties prasmės. Rusijos dezinformacinės atakos prieš Baltijos šalis yra ne karo ar ne derybų laikas, o kova dėl to, kas kontroliuos informacinį lauką ir arenas. Nors ir atmesti minėtų hibridinio karo grėsmių negalima, bet ne todėl kad apie tai gąsdina Rusijos FSB agentai.
Solovėjus teigia, prasidėjo hibridinio karo Baltijos šalyse planavimas. Manytina, kad jo veiksmai ir yra savotiškas įvadas: šantažavimas, gąsdinimas, psichologinės įtampos didinimas. Putino Rusija nuolatos žengia laipsniško eskalavimo keliu: didėjančia prievartos deryboms, Kremliaus įsivaizduojamai taikai. Putino aplinka didina grėsmes ir gąsdinimus, be perstojo meluoja, dezinformuoja ir pripažįsta tik dar labiau kietą atsakymą.
Kremlius, Rusijos generalinis štabas ir jo vadovas V. Gerasimovas tapo hibridinio karo meistrais, karą integruoja su humanitarinėmis ir politinėmis technologijomis. Humanistinėmis jie vadina švelniosios galios priemones, kurios laipsniškai virsta karine intervencija. Hibridinio karo idėja remiasi valios karui išplėstine idėja: karas gali būti ne tik ginkluotomis priemonėmis, bet ir panaudojami visi kiti būdai: energetiniai, finansiniai, logistiniai, informaciniai. Tačiau visais atvejais jis turi savo organizacinius ir mobilizacinius etapus ir tai nėra taip grėsminga, jei Baltijos šalių saugumo ir visuomenės informavimo sistema ir praktika nuolatos tobulinama ir yra suprantama visuomenei. Jei.
