Kolega, pastaruoju metu viešinantis siaubingus smurto prieš vaikus, jaunuolius, moteris atvejus, susilaukia priekaištų dėl „detalių“. Esą jis atskleidžia per daug prievartos detalių ir jomis gąsdina jautrius skaitytojus.
Jūs bijote šiurpių detalių? Jau šįvakar jos gali tapti realybe už jūsų buto sienos.
„Vakare, kai aš ėjau namo, jie labai barėsi pirmame aukšte, prie laiptų. Tas vyras ją labai keikė. Kiek aš girdėjau, tai ją naktį labai muša“.
„Sakė kaimynai, kad ji cypė. Gal ją spardė...“
„Naktį ar apie vidurnaktį ją tampė po koridorių už plaukų.“
Tai – daugiabučio kaimynų liudijimai po šiurpios 19-metės žūties Mažeikiuose. Smurtu prieš dviejų vaikų motiną, iškritusią ar išmestą iš dešimto aukšto balkono, įtariamas vos vyresnis jos sutuoktinis.
Dabar žmonės baisisi. Pasakoja esantys sukrėsti kraupiai pasibaigusios šeimos dramos. Tačiau kodėl to sukrėtimo jie neišgyveno siaubingo smurto naktį? Kai girdėdami klykiančią ir po laiptinę tąsomą jauną moterį pasirinko tyliai tūnoti už savo namų durų. Apsimesdami, o gal ir tikrai galvodami, kad tai – šeimos reikalas. Nes faktai negailestingi – apie patirtus siaubingus išgyvenimus dėl kaimynystėje vykusio smurto dabar pasakojantys kaimynai tą naktį taip ir nepaskambino policijai.
Dabar žmonės baisisi. Pasakoja esantys sukrėsti kraupiai pasibaigusios šeimos dramos. Tačiau kodėl to sukrėtimo jie neišgyveno siaubingo smurto naktį?
Keliais mėnesiais anksčiau, balandį, sostinėje esančio daugiabučio kaimynė turėjo sąžinės. Ir buvo drąsi. Išgirdusi moters klyksmą, puolė prie to buto durų. Kvietė policiją. Ir ne vieną kartą.
„Taip klykiama tada, kai labai skauda. Užbėgau į viršų, girdėjau, kaip klykė. Atrodė, jei atidaryčiau duris, aš ją ištraukčiau. Puoliau skambinti į 112. Atsiliepė operatorė. Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos“, – liudijo kaimynė.
Pareigūnai, nuvykę į iškvietimo vietą, jokio triukšmo neišgirdo. Durų policininkams irgi niekas neatidarė. Ir ekipažas išvažiavo.
Kitą dieną tame bute rado negyvą vaikiną. Kitame kambaryje, kraujo klane, – nužudytą merginą. Pareigūnai kėlė versiją, kad įvyko poros drama.
Kaip paprasta sakyti, kad tai – rizikos šeimos, išimtiniai atvejai, nuo kurių visuomenę apsaugos neseniai priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Bet ar tikrai? Prisiminkite, vos prieš kelerius metus policijos ekipažas vyko į vieno buvusio prezidento namus. Motyvas – „neblaivus, mušasi ir triukšmauja“. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes pareigūnų pagalbos ieškojusi žmona atsisakė rašyti pareiškimą.
Verslininkės, šou pasaulio atstovės, politikės. Su aiškiai matomomis smurto žymėmis, apie kurių kilmę žino kaimynai, bendradarbiai, partijos kolegos. Žino, ir tyli, nes tai – „šeimos reikalas“.
„Pareigūnai reiškė nepasitenkinimą, kad jie trukdomi“, – taip apie bandymą ieškoti pagalbos prieš smurtaujantį sutuoktinį pasakojo viena tuometinė Seimo narė. Tvarkos sergėtojai jokių įrodymų apie smurtą nerado.
„Visuomenė, institucijos nepasakė, kad tai yra nusikaltimas, neapgynė jų, mes negirdėjome apie realias bausmes smurtautojams“, – jau ne vienus metus kalba Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Ji su bendramintėmis Vilniuje beveik 10 metų organizuoja piketus, kviesdamos susipažinti su Stambulo konvencijos turiniu. Realiu turiniu – kur kalbama apie smurtą prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Ir apie žmogaus teises. Piketo organizatorės sako, kad jų akcijos palaikymas didėja, nes žmonėms „jau ausys įskaudo“ nuo konvenciją lydinčių melagienų. Bet mitas, kad šis dokumentas gina ne smurto aukas, bet kėsinasi į lyties sampratą ar verčia įtvirtinti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą, dalyje visuomenės dar gajus. Ir sulaukia paskatinimo tiesiai iš Seimo salės.
Žino, ir tyli, nes tai – „šeimos reikalas“.
Štai politikas, buvęs pareigūnas, prieš pirmą savo kadenciją pozavęs su plakatu, raginančiu ratifikuoti Stambulo konvenciją, dabar tvirtina, kad ji – nebeaktuali. Esą buvo aktuali kažkada, kai smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų šalyje. O dabar, politiko teigimu, nacionalinis teisinis reguliavimas viską išsprendžia.
Ar savo paties išvadoms jis pritaria ir po Mažeikiuose įvykusio nužudymo? Ar joms pritaria krikščioniškas vertybes ginantis ir todėl prieš Stambulo konvenciją pasisakantis vienas iš Seimo vicepirmininkų? Aktyvumu garsėjanti Seimo teisės žinovė?
Kai dalis politikų, neslėpkime, naudojasi dalies visuomenės baimėmis ir liūliuoja publiką kalbomis, kurias ši nori išgirsti, tuo pačiu metu viename ar kitame Lietuvos bute kaimynai klauso daužomos moters riksmų. Ir nesikiša. Nes tai esąs šeimos – ne visuomenės reikalas.
