Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje visą laiką buvo sunkus. Pirmiausia, ukrainiečiams. Tačiau dabar ateina dar vietas išbandymų etapas. Ne ukrainiečiams, bet mums, Vakarų politikams, įtakingiems asmenims, kurie viešai nenustoja kartoti, jog ukrainiečiai gina visą Europą bei laisvąjį pasaulį. Tačiau galime pastebėti ir tam tikrą lūžį viešojoje erdvėje. Vis dažniau Vakaruose, taip pat ir pas mus, pasigirsta ukrainiečius kritikuojantys balsai. Ne tik dėl korupcijos, bet dėl to, kad per daug lėtas kontrpuolimas. Nurodoma ir priežastis, – esą dėl to kalta aukščiausia Ukrainos karinė vadovybė.
Nesu karo ekspertas, tačiau net man aišku, kad per metus, kol ukrainiečiams buvo mažytėmis porcijomis buvo tiekiami ginklai, rusai sugebėjo įsitvirtinti fronto linijose. Jie sukūrė tris gynybines užkardas, iškasė ilgus bei gilius apkasus ir visur, kur tik galėjo, užminavo.
Jei ukrainiečiai būtų gavę tuos ginklus, kuriuos dabar turi, 2022 metų pavasarį, – kovo ir balandžio mėnesį – tuomet situacija būtų kita. Tada jie tikrai būtų galėję sėkmingai kontratakuoti. Juk prisiminkime, kaip greitai buvo atsiimta dalis Ukrainos žemių Charkivo kryptyje. Deja, tos šalys, kurios turėjo reikiamus ginklus, viešai daug žadėjo, tačiau neskubėjo savo pažadų įgyvendinti. Dabar, kai rusai įsitvirtino, reikalingi galingesni ginklai. Reikalinga išminavimo technika, kurios labai trūksta Ukrainai, reikalingi naikintuvai. Deja, viso to nėra. O iš ukrainiečių reikalaujama, kad jie greitai atsiimtų užgrobtas žemes. Net ir ne karybos specialistai puikiai žino, jog puolimas pareikalauja daugiau gyvybių nei gynyba.
Susidaro įspūdis, jog didžiosios valstybės duoda ginklų tiek, kad ukrainiečiai nepralaimėtų, bet ne tiek, kad jie galėtų atsiimti savo valstybės teritorijas. Kontrpuolimas gali ir nebūti toks sėkmingas, kokios viltys buvo puoselėjamos iš pat pradžių, o tada bus sakoma, kad padarėme viską galėjome, ukrainiečiai patys kalti, jog nesugebėjo suorganizuoti tinkamo išlaisvinimo, tad dabar pripažinkime, kad rusai atėjo ilgam į Ukrainos okupuotas žemes. Ar ne toks scenarijus ryškėja? Ar ne dėl to ir keičiasi retorika viešojoje erdvėje?
Suprantama, kad pasaulis pavargo nuo šio karo. Tačiau ar jo užšaldymas, palikus rusams atplėštas Ukrainos dalis, bus tinkamas sprendimas? Ar tai nebus tik įžanga į ateityje įvykstančius dar didesnius karus, kurie tuomet tikrai tiesiogiai palies Europos šalis?
Tikriausiai toks variantas tenkintų ir Kremlių, nes tai galėtų pateikti kaip savo pergalę – žiūrėkite, penktadalį Ukrainos pasiėmėme sau. Argi tai ne pergalė? O ukrainiečiai? Tegu jie būna patenkinti, kad jai liko keturi penktadaliai valstybės.
Suprantama, kad pasaulis pavargo nuo šio karo. Tačiau ar jo užšaldymas, palikus rusams atplėštas Ukrainos dalis, bus tinkamas sprendimas? Ar tai nebus tik įžanga į ateityje įvykstančius dar didesnius karus, kurie tuomet tikrai tiesiogiai palies Europos šalis?
Dabar Ukrainai reikalinga pagalba. Ši pagalba, ukrainiečių pozicijos supratimas, o ne arogantiškas kritikavimas dėl lėto jų puolimo – juk žinome, kiek jis pareikalauja jaunų vyrų žūčių – yra reikalinga, kad ateities pasaulis būtų saugesnis mums visiems.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
