Požiūris į buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimą priešina socdemus: vieni linkę pastato kontrolę išlaikyti Vyriausybės rankose, šią vietą paverčiant nacionaliniu vienybės simboliu, bet kiti į klausimą žvelgia pragmatiškiau ir nori objektą perleisti savivaldybei, taip išvengiant papildomo finansinio įsipareigojimo centrinei valdžiai.
Pirmojoje stovykloje – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) senbuviai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Kęstutis Vilkauskas, Rimantas Sinkevičius ir kiti.
Jie buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus mato kaip konferencijų centrą, kuriame būtų įamžintas Sąjūdis, Sausio 13-osios įvykiai, taip pat sutvarkyta senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija.
Dabartiniai Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiai – pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir premjerė Inga Ruginienė – laikosi pozicijos, jog geriausias sprendimo būdas būtų pastatą perduoti Vilniaus savivaldybei, šią vietą paverčiant muziejumi.
Besikeičianti pozicija
Diskusijos, ką daryti su 1971-aisiais statytais Sporto rūmais, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį – nuo 2015-ųjų, kai pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ perėmė Turto bankas.
Tuomet šioje vietoje svarstyta įrengti konferencijų centrą, tačiau objekto rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės – kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus. Judaizmo dogmos griežtai riboja žydų kapų judinimą.
Vėliau svarstyta vietoj apleistų Sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą.
Šiuo metu Vyriausybei vadovaujanti socialdemokratė Inga Ruginienė pradžioje palankumą reiškė konferencijų centro idėjai, tačiau vėliau šią idėją įvertino kaip ekonomiškai netikslingą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, Sporto rūmuose įmanoma įrengti tik dalį reikalavimus atitinkančių erdvių, trūktų parkavimo vietų, o rekonstrukcijos kaštai būtų sunkiai prognozuojami.
I. Ruginienės Ministrų kabineto vertinimu, pastatas sostinės centre galėtų virsti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei. Be kita ko, kompleksas turėtų atitekti Vilniaus savivaldybei.
Dabartinė kryptis netenkina
Tačiau tokia pastato likimo vizija netenkina dalies socialdemokratų.
Balandžio pabaigoje dvi dešimtys socialdemokratų frakcijos narių inicijavo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė raginama imtis pastato rekonstrukcijos, verčiant jį konferencijų centru.
Šią idėją palaikantys partiečiai tokį požiūrį praėjusią savaitę siekė paversti bendra politinės jėgos pozicija: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimui buvo pateiktas nutarimo projektas dėl Sporto rūmų ateities.
Anot jų, daugiau nei 70 proc. įvairiose sociologinėse apklausose dalyvavusių Lietuvos gyventojų palaiko pastato rekonstrukciją. Įveiklinti rūmus ragina ir 53 Kovo 11-osios akto signatarai, besikeičiančią poziciją vadindami nenuoseklia.
„Mes pastatėme Valdovų rūmus, mes pastatysime Tautos namus, mes pastatysime Nacionalinį stadioną ir net sutvarkysime Sporto rūmus“, – partiečiams per suvažiavimą praėjusį penktadienį sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas irgi įsitikinęs, kad Sporto rūmai turi būti nacionalinis objektas.
„Čia Sąjūdžio suvažiavimas vyko, aš pats nepriklausomybės atgavimo laikais ten stovėjau garbės sargyboje prie kiekvieno žuvusio per Sausio 13-ąją. Tokia istorija yra, kurią mes turime pabrėžti“, – BNS sakė politikas.
„Šitas objektas turėtų mus vienyti“, – pridūrė jis.
Pasak socialdemokrato, Vyriausybė, nors ir ne iš karto, šį projektą finansiškai būtų pajėgi įgyvendinti, finansinę naštą pasidalindama su savivaldybe.
Ragina neskaidyti dėmesio
Šie ir panašūs argumentai visų socialdemokratų neįtikino. Partiečių suvažiavime šio klausimo svarstymas patikėtas siauresniam socialdemokratų ratui – tarybai.
Naujuoju socdemų lyderiu išrinktas M. Sinkevičius pripažįsta, kad klausimas sudėtingas ir įvairialypis. Vis tik jis laikosi pozicijos, kad geriausia būtų objektą patikėti Vilniui, nes šiuo metu ir taip pakanka valstybės lygmens projektų.
„Gal kartais gali pasirodyti, kad kažkas kažkam nori tą karštą bulvę permesti kaip problemų rinkinį – nuo Vyriausybės link savivaldybės. Tačiau dažnu atveju pamirštama, kad valstybė šiuo metu yra įsipareigojusi statyti Tautos namus – svarbų valstybei objektą, kuris kainuos daugiau nei 100 milijonų eurų su ekspozicijomis“, – BNS sakė politikas.
„Valstybei istoriškai – nors ir apmaudu pripažinti – sunkiai sekasi suvaldyti tokius nacionalinės svarbos objektus ir ne visą laiką viskas vyksta sklandžiai. O šiuo metu tų prioritetų yra daug ir koncentruotis išblaškant dėmesį ir į Tautos namus, ir į Sporto rūmus, manau, kad būtų neteisinga“, – pridūrė jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, būtent finansų trūkumas yra pagrindinis kliuvinys, kodėl partiečių noras išsaugoti Sporto rūmus Vyriausybės rankose jam atrodo sunkiai įmanomas.
Panašios pozicijos laikosi ir ministrė pirmininkė.
I. Ruginienė sako vertinanti kolegų įsitraukimą į diskusiją, tačiau pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl Sporto rūmų sutvarkymo reikia priimti „racionaliausią ir visuomenės lūkesčius geriausiai atitinkantį sprendimą“.
„Kaip ir buvo minėta anksčiau, viena realiausių alternatyvų – susitarimas su Vilniaus savivaldybe dėl pastato perėmimo. Šis procesas vyksta, ir Vyriausybė nemato kliūčių judėti šia kryptimi, jei savivaldybė priimtų atitinkamą sprendimą“, – BNS premjerės poziciją perdavė jos patarėjas Ignas Dobrovolskas.
„Bado akis kiekvienam“
Vilniaus savivaldybė sako galinti padėti Vyriausybei, perimant objektą ir išjudinant užstrigusį projektą. Vis tik tokio masto projektas reikalauja argumentuoto apsisprendimo dėl būsimos pastato funkcijos. Dėl jos esą galima užsakyti ir galimybių studiją.
„Mes esame atviri diskusijai, bet tos vidinės diskusijos pačių socdemų partijoje, pasidalinant į dvi skirtingas pozicijas, galiausiai, na, trūkumas lyderystės, sprendžiant šitą klausimą, kol kas lemia, kad situacija yra tokia, kokia yra“, – BNS kalbėjo sostinės meras Valdas Benkunskas.
Jis vylėsi, kad Vyriausybė kuo greičiau priims sprendimą, ką daryti su Sporto rūmais, nes jų būklė yra avarinė ir „bado akis kiekvienam“.
Meras kritiškai vertina idėją šioje vietoje įrengti konferencijų centrą, nes tai neatneštų finansinės naudos.
„Konferencijų centras šitoje vietoje neveiktų, tą mes esam labai aiškiai studijavę ir matom, kad pastatas tiesiog per mažas, žinant, kad jis yra saugomas, kad jo erdvės yra tokios, kokios yra, ir jų negalima keisti. Tai konferencijų centras, jeigu norime, kad jis būtų konkurencingas tarptautiniu lygmeniu, turi būti bent tris kartus didesnis“, – BNS sakė sostinės vadovas.
Pasak jo, tokiu atveju sostinei prisidėti prie projekto būtų neracionalu.
„Mes nesame draudimo kompanija ar garantinis fondas, kur einame ir viską, ko valstybė nesugeba padaryti, tvarkome. Ir taip jau esame nemažai prisiėmę darbų, kurių neturėtume daryti“, – sakė V. Benkunskas.
Meras tvirtino, kad net jei Vyriausybė nuspręstų Sporto rūmus paversti konferencijų centru, tai nekeistų miesto planų tokį centrą statyti ir prie Seimo.
