„Šiuo metu minusų jokių nematau, o pliusai – patirtis, gyvenimiški dalykai. Tiek ir šeimai smagu, mano žmonai, dukrai čia yra gerai“, – LRT sako pirmą kartą karjeroje legionieriaus duoną Ispanijoje kremtantis Margiris Normantas.
Buvęs Vilniaus „Ryto“ kapitonas džiaugiasi klubo sėkme FIBA čempionų lygoje, tačiau pusfinalio kovoje daugiau pranašumų įžvelgia varžovų stovykloje.
M. Normantas praėjusį savaitgalį į savo titulų kolekciją pridėjo išskirtinį – kartu su Bilbao „Surne Basket“ triumfavo FIBA Europos taurėje ir pirmuosius metus užsienyje pažymėjo trofėjumi.
Krepšininko ir jo atstovaujamo klubo sezonas – solidus. Bilbao ekipa ne tik apgynė tarptautinio turnyro titulą, bet ir svyruoja ties Ispanijos ACB lygos atkrintamosiomis.
Taip pat skaitykite
Finalo serijoje iš dviejų rungtynių „Surne Basket“ pirmąsias rungtynes prieš Salonikų PAOK pralaimėjo 6 taškais, tačiau antrosiose nugalėjo 15 taškų skirtumu ir kėlė taurę į viršų.
„Bendras komandos tikėjimas. Pirmosiose rungtynėse išlaikėme PAOK krepšininkus arti, toks mūsų tikslas ir buvo – laimėti arba pralaimėti mažu skirtumu. Žinojome, kad bus labai sunku, nes tie sirgaliai tai ten beprotiški. O namuose tai... Esame nebloga komanda ir labiau komandiška už juos.
Jų komanda pasižymi tokiais individualiais krepšininkais – Patrickas Beverley, Breeinas Tyree, Tomas Dimša irgi. Mes išlikome kartu ir visą sezoną augome kaip komanda ir užaugome iki titulo. Labai smagu už komandą, už Bilbao miestą, kad antrą kartą iš eilės laimėjo šitą, kad ir koks jis ten būtų, titulą“, – žingsnius link trofėjaus nupasakojo M. Normantas.
Antradienį su LRT bendravęs krepšininkas žvelgia ir į kitą kovą dėl titulo – „Ryto“ šansą Čempionų lygos finalo ketverte.
Ilgametis sostinės ekipos veidas vilniečių varžovę Tenerifės „La Laguna“ ekipą pažįsta puikiai – sausio pradžioje prieš Roko Giedraičio atstovaujamą klubą sužaidė sezono rungtynes.
„Tenerifės klubo pusėje yra akivaizdus tiek patirties, tiek organizacijos pranašumas. Jie finalo ketvertuose yra nuolatiniai dalyviai, žino, kaip ir kas vyksta. Negaliu pasakyti, kuri komanda į pusfinalį ateis geresnės formos. „Rytui“ reikės išnaudoti savo jaunatviškumą, agresiją, intensyvumą“, – svarstė M. Normantas, vėliau pridūręs, kad „Rytas“ naudosis autsaiderių etikete bei citavęs Karaliaus Mindaugo taurės krepšinio turnyre skambėjusią „tikėkis netikėto“ frazę.
M. Normantas LRT pasakojo apie artėjančią vasarą Lietuvos rinktinėje, „Ryto“ kelią Čempionų lygoje ir į Eurolygą sparnus keliančius žaidėjus, gyvenimą Ispanijoje ir šeimos pagausėjimą praėjusiame sezone.
– Kokio lygio turnyras yra FIBA Europos taurė?
– Dvejopos mintys, nes buvo tikrai tų tuščių rungtynių. Kai kurios ekipos ir man dar anksčiau buvo negirdėtos, o jau vėliau buvo tokių kaip „Peristeri“, PAOK, „Murcia“, tai tikrai stiprios komandos, kurios galėtų žaisti ir tikrai būtų konkurencingos Čempionų lygoje.
– Persikėlus į Ispaniją, tarsi tenka žaisti žemesnio lygio tarptautiniame turnyre, tačiau vietinis frontas – stipriausias visoje Europoje. Ar šį persikėlimą traktuojate kaip į aukštesnį ar žemesnį lygį?
– Čempionų lyga šiuo metu tikrai yra stipresnė už FIBA Europos taurę, bet tos komandos buvo neblogos. Mums irgi geras kelias susiklostė iki finalo. O Ispanijos ACB lyga yra stipriausia (Europoje – LRT). Mes žaidžiame gana intensyviai, visi po 20 minučių – teko priprasti. Pradžioje buvo sunku, nes dar po traumos buvau neatsigavęs, bet tas lygis, manau, panašus iš kurio ir atėjau. LKL nesulyginsi su ACB, bet manau, kad „Bilbao“ ir „Ryto“ klubų lygis visai panašus.
– ACB lygoje viena pergalė skiria jus nuo atkrintamųjų zonos. Ką „Bilbao“ klubui reikštų ši peržengta riba?
– Jei ne tos pirmosios rungtynės... Ten iš pirmų 8 rungtynių tris gal tik laimėjome. Jau dabar galėjome būti aštuntuke – jei būtume susižaidę anksčiau, nes komanda yra visiškai nauja. Tai būtų didelis pasiekimas Bilbao miestui ir kiekvienam žaidėjui, nes tikrai sulipome į galutinį variantą nuo Naujųjų metų. Mes tikrai pradėjome žaisti geriau kaip komanda ir kiekvienas įnešėme kažkokias savo stipriąsias puses, puikiai vienas su kitu sąveikaujame.
– Po titulo stipriai reiškėte emocijas, užvedinėjote sirgalius. Ar galėtumėte teigti, kad jau tapote šios, naujos komandos veidu?
– Nepasakyčiau, kad aš kažkoks veidas (juokiasi). Aš stengiuosi naujame klube būti savo vietoje, padėti, kur reikia, nes mano žaidimo stilius yra tarpinis puolimo ir gynybos variantas. Tą mano energiją sirgaliai ir organizacija mato, vertina. Ryšys su klubu yra dar didesnis šiuo metu, o jį mes auginame visi kartu. Tų asmenybių yra nemažai, o mes visi esame 11 skirtingų tautybių, tai tos skirtingos kultūros gal mums ir leidžia kažkaip sueiti į vieną komandą.
– Koks buvo jūsų „Welcome to ACB“ momentas?
– Tai čia buvo pirmos rungtynės Malagoje, kai mes 20 taškų pralaimėjome. Ir tada supranti viską. Aišku, aš buvau po Europos čempionato traumos, nesusižaidęs, tai pamačiau, kad dar reikės ir pakentėti truputį, ir per skausmą pažaisti, ir dar tą komandos augimo skausmą praeiti.
– O dabar, jei jau traumos išsigydytos ir sulaukęs R. Kurtinaičio skambučio, liepą rinktinėje pasirodytumėte?
– ACB lygos reguliarusis sezonas yra turbūt vienas ilgiausių Europoje, tai net negaliu atsakyti. Jeigu būsiu sveikas ir laimingas, tai tada tikrai stengsiuosi kažkaip padėti. O kaip išeis, viskas priklausys nuo paskutinio šito periodo, kuris bus intensyvus ir labai svarbus šitam klubui, nes turime šansą patekti į atkrintamąsias. Koncentracija yra čia, o po to matysime, kaip išeis – kas važiuos, kas nevažiuos. Čia dar bus labai stipriai pagalvota ir su šeima, ir su sveikata pasitarta, su kūnu.
– Kokiai savo karjeroje iškovotų trofėjų lentynai priskirtumėte šią FIBA Europos taurę?
– Titulas išskirtinis tuo, kad tu jau pirmus metus kažką su komanda nuveiki. Tai yra labai smagu. Faktas, kad kiek kitoks jausmas su savo namų komanda LKL titulą laimėti, ypač kai šalia tokį grandą „Žalgirį“ turi. Šis titulas yra paspirtis man pačiam, paspirtis „Bilbao“ komandai kaip organizacijai, tai šitą titulą taip pat bus smagu prisiminti.
Taip pat skaitykite
– Ar nėra gaila, kad po ilgų metų palikus Vilnių, „Rytas“ be Margo nužygiuoja iki Čempionų lygos finalo ketverto?
– Tai yra mano miesto komanda, aš ją palaikiau dar nuo vaikystės, kai dar net negalvojau, kad čia galiu žaisti. Labai smagu – yra toks, sakykime, baltas pavydas, bet čia susiduria daug faktorių. Reikia dažnai ir būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku, tinklelis turi susidėlioti, o „Rytui“ irgi tas kelias gerai susidėliojo iki finalo ketverto. Viskas susidėjo į tą vieną gražų dalyką, o tai labai sveikintina ir labai džiugu, kad yra paspirtis augti klubui. Niekada nėra ketvirtfinalyje lengva laimėti 2-0, nesvarbu, prieš ką žaistum.
– Jums išvykus iš „Ryto“, vilniečiai gynėjų linijoje rėmėsi puolimu, tačiau sezono startas nebuvo solidus. Jūsų akimis, kada įvyko sostinės komandos sezono lūžis?
– Daug faktorių susideda. Faktas, kad prie to prisidėjo vieno iš „taškų rinkėjo“ išvažiavimas. Viskas pasisuko kiek kita linkme, bet talentas vis tiek liko – J. Hardingas ir I. Sargiūnas yra be galo talentingi žaidėjai. „Rytas“ prie jų dar pridėjo ir „juodadarbių aikštelėje“, o rezultatas matosi.
– Sezono viduryje į Eurolygą išvyko Gytis Radzevičius, o Turkijos žiniasklaida skelbia, kad I. Sargiūnas taip pat išvyks į stipriausią Europos krepšinio turnyrą. Ar tai įrodymas, kad „Rytas“ – puikus tramplinas į aukštesnį lygį?
– Smagu, nes dabar Vilniaus komanda, kuri nežaidžia aukščiausiame lygyje, yra Europoje vis tiek matoma. Tas tramplinas... Iš vienos pusės tai yra gerai, bet iš kitos pusės norėtųsi, kad tai būtų ta sostinės, ta Vilniaus komanda, kuri būtų ne tik tramplinas, bet ir organizacija, kuri biudžetu būtų bent jau panaši į „Žalgirį“. Tikėkimės, kad nuo šio taško atsispirsime ir augsime.
– G. Žibėnas šį sezoną „Ryte“, atrodo, suorganizavo serialo „Friends“ aktorių sugrįžimą – pasikvietė Speedy Smithą, Augustą Marčiulionį, Martyną Echodą, o kodėl jūs likote nepakviestas?
– Aš čia labai šiltai sėdžiu, man čia viskas gerai, viskas tvarkoje (juokiasi). Esu patenkintas savo role, dar turime tikslų, kurių siekiame.
– Po praėjusių metų skaudaus LKL finalo, remdamasis emocijomis sakėte, kad esate „nevertas likti „Ryte“.
– Emocijos, čia jau emocijos...
– Pažvelgus į tą sprendimą išvykti į Ispaniją, kokie jo minusai ir pliusai?
– Šiuo metu minusų jokių nematau, o pliusai – patirtis, gyvenimiški dalykai. Tiek ir šeimai smagu, mano žmonai, dukrai čia yra gerai. Lyga geriausia Europoje, tai tik pliusus kol kas matau. Duok Dieve, kad minusų ir nebus.
– Paskutinis sezonas „Ryte“ jums buvo sudėtingas, o tai iš dalies galima sieti su faktu, kad tapote tėčiu. Ką tada išgyvenote?
– Galiausiai, krepšinis yra tik maža dalis gyvenimo. Šeima yra daug svarbiau. Kai tu tai supranti, tada viskas vėl grįžta į savo vietas. Faktas, kad pradžioje būna sunkiau, o po to viskas susidėlioja. Viskas yra natūralu – vienam galbūt tai į naudą, kitam galbūt nelabai. Bendrai paėmus, svarbiausia yra paprasčiausia laimė. Vėliau pamąstai ir galvoji, kiek jau čia tą krepšinį ir bežaisi.
