Putino „virėjo“ Jevgenijaus Prigožino maištas šeštadienį prikaustė dėmesį. O dar daugiau klaustukų iškėlė netikėta jo baigtis. Suprantama, kad daug ko tiesiog nežinome, tad neverta spekuliuoti, kas iš tikrųjų įvyko, kokie buvo Prigožino tikslai ir kas iš tiesų buvo suderėta. Tačiau šie įvykiai šį bei tą parodė apie Rusijos visuomenę.
Ryte „Wagnerio“ grupuotei įsitvirtinus Rostove prie Dono, miestiečiai iš pradžių, kaip galime spręsti iš paskelbtų videoįrašų, atsargiai stebėjo ginkluotus vyrus.
Vėliau jau prasidėjo masinis fotografavimasis prie tankų, o vakare matėme minias žmonių, kurie plojo ir bučiavo šiuos smogikus. Ką tai rodo? Ogi tai, kad Rusijos žmonėms imponuoja jėga. Tuomet, kai ją pamato, jie išdrįsta išeiti į gatves, tada jie pasiryžę viešai pasakyti, kad reikia keisti valdžią Maskvoje. Tačiau jiems nėra svarbu, kas ją pakeis.
Prigožino maištas parodė, kad didelė dalis Rusijos visuomenės mano, jog tiesa yra to, kuris turi galią ir jėgą. Dabar akivaizdu, kad permainos Rusijoje gali įvykti tik ginklo, jėgos keliu. Tačiau nebūtinai tokios permainos leistų Rusijai atsitiesti, tapti normalia šalimi. Jei būtų pavykęs Prigožino maištas, jei jis būtų paėmęs valdžią Kremliuje, tai tikrai nieko gero nežadėtų nei pačiai Rusijai, nei pasauliui. Nereikia pamiršti, kad „Wagnerio“ karinė grupuotė – tai karo nusikaltėliai, įvykdę daug nusikaltimų Sirijoje, Afrikos valstybėse ir Ukrainoje. Tai žudymo mašina, kuri būtų įgijusi neribotą valdžią Rusijoje. Ir štai liūdniausia, kad Rusijos visuomenė yra pasirengusi paklusti šių galvažudžių valdžiai, nes jie tiesiog yra jėga.
Nors Prigožino maištas ir nepavyko, tačiau jis tikrai susilpnino Putino autoritetą ir valdžią. Jis parodė, kad Rusijoje viskas yra labai trapu, kad liaudis eis paskui tą, kuris pademonstruos jėgą. Ir Rusijoje yra daug kitų grupuočių, kurioms toks Prigožino žygis gali tapti įkvėpimu. Aišku, tos grupuotės – tai ne demokratinės, siekiančios taikos, normalaus gyvenimo Rusijoje. Tai šovinistinės, imperialistinės jėgos, kurios mano, kad Putinas yra per daug minkštas, neatliepia tikrųjų Rusijos tikslų. Ir jų pergalė tikrai nieko gero neatneštų.
Įvairūs Rusijos politinio gyvenimo stebėtojai svarsto, kad šis Prigožino žygis buvo tik pirmasis kruopščiai paruošto valdžios perėmimo plano veiksmas: esą išryškino Putino režimo silpnas vietas, parodė, kad jį palyginti lengvai galima nuversti ir taip įkvėpė vis dar dvejojančius. Sunku pasakyti, kaip yra iš tiesų. Tačiau tikrai galime neabejoti, kad Putino režimas ar jo likučiai puikiai supranta, kad jei jie nori išlikti valdžioje, turi taip pat pademonstruoti jėgą, antraip Rusijos liaudis nuo jų nusisuks.
Jei būtų pavykęs Prigožino maištas, jei jis būtų paėmęs valdžią Kremliuje, tai tikrai nieko gero nežadėtų nei pačiai Rusijai, nei pasauliui. Nereikia pamiršti, kad „Wagnerio“ karinė grupuotė – tai karo nusikaltėliai.
Tad vidinis valymas, represijos prieš nepatikimus ar įtariamus valdžios vyrus ir moteris tikriausiai prasidėjo. Bėda ta, kad Putino režimui jėgą reikia pademonstruoti ne tik šalies viduje, bet ir išorėje. Ukrainoje jie negali pasiekti kokios nors reikšmingesnės karinė pergalės, tačiau gali imtis baisių teroristinių aktų. Ukrainiečiai jau prieš savaitę pasaulį įspėjo, kad rusų kariuomenė ruošiasi sprogdinti Zaporižės atominę elektrinę. Jungtinių Valstijų senatorių pareiškimas, kad toks Rusijos žingsnis bus laikomas agresija prieš NATO, rodo, jog tai, deja, yra rimta informacija. Reikia tik tikėtis, kad vis dėl to Kremlius nesiryš tokiam beprotiškam žingsniui, nors ir kaip to norėtų. Įvykiai ir tendencijos Rusijoje neduoda jokio pagrindo optimizmui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
