Po Garliavos bangos Lietuvoje susikūrė „Drąsos kelio“ partija. Galiausiai paaiškėjo, kad viskas tebuvo apgaulė ir net kai kurie šiai bangai pasidavusieji nebenori atsiminti savo politinio lošimo iš vieno vaiko gyvenimo.
Dabar teisėsauga dvi savaites ieško trijų vaikų, kuriuos iš vaikų gerovės centro „Pastogė“ savavališkai pasiėmė „suverenų“ judėjimui priklausantys tėvai. O į politiką norintys prasibrauti šeimų gynėjai jau užuodė, kad ši istorija jiems gali tapti nauju lieptu į Seimą.
Ne, jie nesiūlo kooperuotis ir padėti teisėsaugai surasti vaikus. Atvirkščiai – jie ragina padėti pagrobėjams. „Jeigu sutiksiu kur du suaugusius ir tris vaikus, padėsiu kuo galėsiu…“, - feisbuke vienas po kito rašo Šeimų sąjūdžio atstovai. Ši organizacija dar prieš vaikų pagrobimą siūlė Mindaugui Vilčinskui draugystę ir pagalbą, tik bėda – jis jos nenorėjo priimti, nes „suverenai“, nors gyvena savivaldybės būste, prašo pašalpų ir policininkams į veidą mojuoja Konstitucija, patys nieko nepasirašo.
Bet Antanui Kandrotui-Celofanui jokių parašų nereikia. Jis ir ima Vilčinskų vėliavą savo, koks sutapimas, kaip tik po dviejų savaičių kuriamai partijai. Tai jis buvo tas žmogus, kuris birželį „Pastogės“ teritorijoje Vilčinskams pakišo tokią mintį: „Imkit daiktus, rūbus ir einam. (...) Imam tuos vaikus ir viskas. (...) Sėkmingai vaikučius pasiimam ir tėvai vežasi namo“. Čia tikros citatos.
Tąkart nepavyko, mama persigalvojo. Vaikai kažkaip pagrobti iš antro karto be Celofano transliacijos. Bet policija kol kas Celofano kaip Vilčinskų bendrininko nepakuoja. Net nepasirūpina, kad po pirmojo bandymo vaikus pagrobti visi kiti tėvų susitikimai su atžalomis būtų stebimi pareigūnų, užtikrinant ne tik vaikų, bet ir centro darbuotojų saugumą, nes kaskart apsilankęs „Pastogėje“ M. Vilčinskas juos terorizuodavo.
Galiausiai valstybė vaikų neapsaugojo. Teisėsauga jau dvi savaites jų neranda. O visuomenėje kilo diskusijos ir ar išvis turi ieškoti. Pilasi klausimai, kad gal vaikų paimti iš šeimos visai nereikėjo. Gal tikrai jie galėjo augti su tėvais, juk buvo aprengti, pamaitinti ir nesumušti, nors ir nemokyti, bet o kas vasarą mokosi?
Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atsargiai bando aiškinti, kad su šeima bandyta tartis visus metus. Kad ne vien dėl mokyklos nelankymo ir keistos Vilčinskų pasaulėžiūros teismas nutarė vaikus laikinai nuo tėvų atskirti. Bet visko iki galo sako negalinti atskleisti, nes tiems vaikams reikės gyventi toliau.
O visko atvirai nepasakant, gimsta naujos sąmokslo teorijos. Ir naujos Garliavos. Todėl aš neslėpsiu, kad pirmasis skambutis dėl šios šeimos, patikimų šaltinių teigimu, buvo ne dėl vaikų ugdymo, o dėl smurto artimoje aplinkoje ir alkoholio. Ši šeima ir iš Vokietijos į Lietuvą grįžo irgi ne šiaip sau, o dėl to, kad ten ja susidomėjo vaikų teisių tarnybos.
Tai svarbu žinoti visiems, kuriuos „celofanai“ ir „maršistai“ tuoj šauks į naująją Garliavą parėkauti apie tradicines šeimas draskančią blogą valstybę. Dar vienas politinis žaidimas iš šeimos nelaimės jau prasidėjo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
