Kelias dešimtis metų čia, Lietuvoje, narsiai kalbėjome, kad tai mes geriausiai išmanome Rusiją. „Wagner“ maištas parodė, kad visgi žinome ne tiek ir daug. Tiesą sakant, dabar apie Rusiją mažai ką žino net patys rusai. Šokas, chaosas, panika – taip situaciją šalyje leidiniui „Faridaily“ šią savaitę apibūdino Putino pavaldiniai.
Tai žmonės, kuriuos maišto metu Putinas tikėjosi išvesti į gatves savo gynybai. Kuriems jau dalijo ginklus. Tačiau Maskvos gatvės šeštadienį buvo tuščios, o štai skrydžiai iš šalies – perpildyti.
Todėl ypač juokingai skambėjo Putino pareiškimas esą Rusiją nuo Jevgenijaus Prigožino apgynė susivienijusi Rusijos visuomenė. Akivaizdu, kad Rusijos visuomenė tą lemtingą šeštadienį nesiėmė nieko, jei neskaičiuosime tų kelių šimtų, Rostove išėjusių pasifotografuoti su „Wagner“ samdiniais.
Visgi pats Putinas, ko gero, suprato, kad Rusijos sėdėjimas namuose ir yra susivienijimas. Tik ne už, o prieš jį. Todėl praėjusią savaitę jis vėl buvo priverstas vaidinti bebaimį prezidentą glėbesčiuodamasis su moterimis Dagestane. Nujaučia, kad būtent ši Kaukazo respublika gali pirmiausia sukilti, pajutusi, kad Rostovo ir Voronežo užėmimas net teisiškai nelaikomas Rusijos griovimu? O kas, jei taip pat užimta būtų dar tolimesnė Machačkala?
Būtent čia praėjusį rudenį labiausiai priešintasi paskelbtai mobilizacijai. Masinius protestus tąkart ten, o ne Rostove ir ne Maskvoje, teko malšinti jėga. Pranešama, kad pusšimtis į karą išsiųstų dagestaniečių šią savaitę jau sugadino ginkluotę ir pasitraukė iš kovų Zaporižios srityje.
Taigi Rusijoje dar visko gali nutikti. Putinas bijo. Ir Vakarai, regis, bijo ne mažiau. Rusijoje vykstant maištui, Ukrainai patarė jokiu būdu nepasinaudoti situacija. Kaip maldą kartojo: čia vidiniai Rusijos reikalai, nieku gyvu į juos negalima kištis.
Kruvinos rusiškos imperijos griūva tada, kai pati Rusija pradeda peštis su Rusija. Ir kad jokiu būdu negalima trukdyti iš to laimėti trečiam – devyniasdešimtaisiais mums, o dabar – Ukrainai.
Bet jokių vidinių Rusijos reikalų seniai nebėra ir neturėtų būti. Ši supuvusi imperija seniai nesutelpa į jokius vidaus rėmus ir žudo kaimynes. Todėl, jei ji ims griūti, nereikia trukdyti. Nereikia baimintis, kad nuo jos agresijos besiginanti Ukraina tokiais maištais pasinaudos. Tuo labiau nereikia kartoti klaidų ir mėginti išsaugoti Putiną, kaip kadais Gorbačiovą. Kaip tariamą imperijos stabilumo garantą.
„Bet branduolinis ginklas!“ – purtosi Liuksemburgo ir Austrijos užsienio reikalų ministrai. Net pats Europos Sąjungos diplomatijos lyderis Josepas Borrellis pareiškia, kad silpnesnis Putinas esą keltų dar didesnį pavojų pasauliui. Lyg iki šiol per mažai prisiklausėme Rusijos grasinimų atominiu ginklu, lyg nieko nevyktų Zaporižios elektrinėje.
Nors mes ir mažai žinome apie šiandienos Rusiją, bent viena apie ją tikrai suprantame gerai. Kruvinos rusiškos imperijos griūva tada, kai pati Rusija pradeda peštis su Rusija. Ir kad jokiu būdu negalima trukdyti iš to laimėti trečiam – devyniasdešimtaisiais mums, o dabar – Ukrainai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
