Vienas NATO reikalavimų, keliamų Ukrainai, anot prezidento Gitano Nausėdos, yra išsivalyti nuo penktosios kolonos: „Penktoji kolona yra visur, net ir tose valstybėse, kuriose galbūt neįsivaizduojame, toli, dar į Vakarus nuo mūsų, yra ir pas mus, yra ir Ukrainoje. Turbūt pagrindinis klausimas, kiek toli ir kiek aukštai valdžios hierarchijoje pakyla tokie žmonės. Tai viena iš sąlygų, labai svarbi sąlyga.“
Supratote? Štai ir atsakymas į klausimą, kodėl NATO eilinį kartą „nusiplovė“ ir nepateisino Ukrainos lūkesčio sulaukti kvietimo į Aljansą. Atseit, bus pakviesta, „kai ateis laikas“.
Šaunu, kad prezidentas prisipažino, kad net mūsų tiesiog tobuloje Lietuvoje egzistuoja mūsiškė, lietuviška penktoji kolona rusų pasaulio propagandos išplautomis smegenimis ir kuriai kartais G. Nausėda paploja per petį. Nežiūrint į tai, mes tapome Aljanso nariais – tikriausiai įsivėlė koks fatal error NATO statuto įgyvendinimo kontrolierių instrukcijose. Antraip ir Lietuva nebūtų tapusi NATO nare.
Nors atsiradus partijai „Nacionalinis susivienijimas“ (platinančiai Kremliaus homofobinį bei antisemitinį Lietuvos demokratijos kritikos konstruktą) Aljansas tuojau pat turėtų šalinti mus iš savo gretų. O ką kalbėti apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, išvis atvirai atidirbinėjantį Rusijai? Apeiti negalima ir fakto apie Putino režimo finansuojamą Marine Le Pen „Nacionalinį sambūrį“ Prancūzijoje bei AfD partiją Vokietijoje. Turkija? Tikrai demokratijos ir skaidrumo viršūnė! Na, o Jungtinėje Karalystėje penktosios kolonos tiek, kad londoniečiai Londoną jau vadina „Rusogradu“. Ir pats G. Nausėda, regis, buvo komunistas, priklausė sovietinei nomenklatūrai, o šiais laikais, anot jo paties, „kilo aukštai valdžios hierarchijoje“. Pagalvojus, minčių kyla visokių.
Trumpai tariant, šlykštesnio, dvejopais standartais grįsto reikalavimo Ukrainai nė nesugalvosi. Gal biurokratams, politiniams broileriams pritrūko fantazijos, kad plika akimi matomą cinišką atsimušinėjimą bent įvilktų į elementaraus padorumo rūbą? Ši „sąlyga“ tik patvirtina Vokietijos, JAV ir jiems pritariančių valstybių vadovų nenorą kviesti Ukrainą į NATO. Ir sugalvok tu man tokį reikalavimą! (Įdomu, kas šio reikalavimo autorius?)
Trumpai tariant, šlykštesnio, dvejopais standartais grįsto reikalavimo Ukrainai nė nesugalvosi.
Mano patarimas klausimo formatu: gal keldami ciniškus reikalavimus Ukrainai patys išsivalykime nuo juodų ir kruvinų RuSSijos milijardų bei įtakos agentų mūsuose ir NATO narių gretose? Jau geriau G. Nausėda šia tema būtų patylėjęs, nesolidu kažkaip. Nurašau karštai saulei Vilniaus universiteto kieme JAV prezidento Joe Bideno ir jo kalbos belaukiant. Kaitra išties buvo neišpasakyta.
Tęsiant dvejopų standartų temą: sankcijų Rusijai tinklas kiauras kaip rėtis. Pavyzdžiui, vokiškos technologijos naudojamos sparnuotosiose raketose „Kh-101“ ir „Iskander“ raketų variantuose 9M728 ir 9M729. Vokiškų komponentų yra ir hipergarsinėse raketose „Kh-47M2 Kinžal“. Ar ne NATO narių rūpestis užkardyti dvejopos paskirties prekių, kaip antai mikroschemų, patekimą į Rusiją – prekių, kurios naudojamos Rusijos karinėje pramonėje? Lietuva, NATO narė ir atseit skaidriausia iš skaidriųjų, visgi faktiškai yra viena šešėlinės prekybos su Rusija lyderių.
Delfi.lt, remdamasis Vokietijos leidiniu „Die Welt“, rašo, kad nuo karo pradžios iki praėjusių metų pabaigos prekės, skirtos Kazachstanui, Armėnijai ir Kirgizijai, nusėda Rusijoje ir Baltarusijoje. O bendra patekusių prekių vertė siekė apie 8 mlrd. eurų.
Mano patarimas klausimo formatu: gal keldami ciniškus reikalavimus Ukrainai patys išsivalykime nuo juodų ir kruvinų RuSSijos milijardų bei įtakos agentų mūsuose ir NATO narių gretose?
„Die Welt“ konstatuoja, kad Lietuvai tenka antra pagal dydį šio šešėlinio eksporto dalis po Vokietijos. Britų „Financial Times“ šių metų gegužę skelbė, kad nuo karo pradžios tranzito per Rusiją metu „pradingo“ maždaug pusė dvejopos paskirties prekių, kurios turėjo pasiekti Centrinę Aziją. Šių prekių, kurias galima panaudoti tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, vertė siekia apie 1 mlrd. eurų, o į Rusiją tokiu būdu pateko lėktuvų atsarginių dalių ar optikos technologijų.
Apie Rusijos pinigų plovimą Lietuvoje kalba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT): „Lėšas iš Rusijos bandoma perkelti pasitelkiant tarpininkaujančias šalis, kurios dažnai yra Baltijos šalys“, – pastebi Pinigų plovimo prevencijos centro vadovas Eimantas Vytuvis. Analitikas Marius Laurinavičius vis kartoja, kad Rusijos verslus užsienyje Maskva naudoja žvalgybai rinkti: „Iš esmės įleidžiame dalį Rusijos žvalgybos, užsiimančios grynu informacijos rinkimu, politikos įtakojimu ir ekonominiu sabotažu.“
Kontrabanda taip pat kelia grėsmę Aljansui. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad pernai pasieniečiai sulaikė rekordinį per du pastaruosius dešimtmečius kontrabandos kiekį iš Baltarusijos. Nesulaikyta kontrabanda finansuoja kruviną Baltarusijos režimą, keliantį grėsmę visų pirma Lietuvai.
Visi minėti pavyzdžiai tik patvirtina, kas ir taip yra žinoma: biznis su diktatūromis ir NATO narių nacionalinio saugumo politika vienas kitam netrukdo. Kas tai, jeigu ne dvejopi standartai? Įvestos sankcijos Rusijai alinančios, tačiau norint kuo greičiau užbaigti karą Ukrainos pergale sankcijos veikia per lėtai ir yra nepakankamos. Todėl Rusija net karo metu visai neblogai sugeba užsidirbti milijardus ir užsidirbs tol, kol, anot J. Bideno, „kovotojos už laisvę ir demokratiją bei visos Europos ir pasaulio saugumo garantas“ JAV nepaskelbs Rusijos teroristine valstybe.
Ne, nepaskelbs, nes senieji Vakarai įstrigę sovietinio šaltojo karo elgesio su Rusija dogmose. Toliau naudojami neva protingi argumentai, kurių bendras vardiklis yra „su Rusija vis tiek turime bendrauti“, nes „Rusija niekur nedings“. Ši merkantilinė, išlepintos senosios Europos baime grįsta filosofija atitolina karo Ukrainoje pabaigą bei didina ukrainiečių kančias.
Gal tuo ir paaiškinti NATO išsisukinėjimą nuo tiesaus atsakymo Ukrainai dėl stojimo į Aljansą laiko rėmų? NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas užtikrina, kad įvykdžiusi sąlygas Ukraina, narėms sutarus, bus pakviesta į NATO. Viena tų sąlygų, kaip matome, yra reikalavimas Ukrainai atsikratyti penktosios kolonos. Šio reikalavimo įgyvendinimas yra toks mission impossible, kad net Holivudas savo fantastiniuose filmuose tuo pačiu pavadinimu nesugebės to padaryti iki amžių pabaigos. O ką jau kalbėti apie tikrovę, kurioje net pačios NATO narės, deja, nėra nepriekaištingos, mat joms pačioms nesvetimi dvejopi standartai.
