Praėjusią savaitę fiksavus saulės jėgainių gamybos rekordą, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 4 proc., pirmadienį pranešė „Litgrid“.
Gegužės 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 4 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, Estijoje ji siekė 76 eurus.
„Vietos gamyba užtikrino 85 proc. Lietuvos poreikio. Penktadienį 12.30–12.45 val. pagerintas saulės generacijos rekordas – saulės elektrinės gamino 1547 megavatų (MW) – 112 MW daugiau nei prieš tai fiksuotas rekordas. Šis gamybos augimas sietinas su vis didėjančia saulės elektrinių galia“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. iki 234 gigavatvalandžių (GWh).
Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 200 GWh elektros energijos – 8 proc. mažiau nei prieš savaitę (216 GWh), kai generacija siekė 216 GWh.
Daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba sumažėjo 23 proc. iki 84 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 17 proc. iki 69 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino tiek pat – 18 GWh, hidroelektrinės – 16 GWh, arba 6 proc. mažiau, o kitos elektrinės tiek pat – 12 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 42 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 35 proc., šiluminės jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 21 proc. iki 88 GWh. 52 proc. elektros importuota iš Latvijos, 42 proc. – iš Švedijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 10 proc. nuo 59 GWh iki 65 GWh. 44 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 33 proc. – į Lenkiją, o likę 23 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 74 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 25 proc. Švedijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi.
