Rusijos karas prieš Ukrainą stumia pasaulį dar giliau į klimato krizę. Kai vis dar turime trumpą galimybių langą išlikti santykinai saugiose visuotinio atšilimo ribose, energiją ir išteklius esame priversti nukreipti kitur.
Paskutinį dešimtmetį gavome ne vien mokslininkų, bet ir pačios gamtos perspėjimų apie besikeičiantį klimatą. Kol kas tai lengvi antausiai prieš prasidedant rimtiems smūgiams, tačiau klimato kaita dar nepasiekė ribos, kuri yra negrįžtama.
Naujai paskelbtoje JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje nurodoma, kad dar įmanoma neperžengti Paryžiaus susitarime įtvirtintos 1,5 laipsnio temperatūros ribos. Tam reikėtų, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai nustotų augti jau 2025-aisiai. Siekiant minėto tikslo 2030-aisiais jie turėtų sumažėti 43 procentais, o 2035-aisiais – 60 procentų, lyginant su 2019-tų metų lygiu.
Tokie dideli ir greiti pokyčiai gal ir įmanomi, jeigu susitelktume į iškastinio kuro naudojimo mažinimą ir naujų energijos resursų vystymą. Šioje šviesoje Rusijos sukeltas karas tampa ne tik Ukrainos tautos tragedija. Rusija kariauja ne tik su NATO valstybėmis, kaip jie patys sako, jie kariauja prieš visą planetą.
Ginklai, kurių reikia karui, yra tik mažytė dalis to, kas dabar gaminama ir dar bus pagaminta šį dešimtmetį. Pasaulinės išlaidos gynybai dabar viršija du trilijonus dolerių. Stebint geopolitines įtampas nesunku prognozuoti, kad iki minėtų datų, kai turime drastiškai sumažinti ŠESD išmetimus, ginklų pramonė klestės.
Amunicijai, haubicoms ir tankams reikės beprotiškai daug papildomo plieno ir kitų medžiagų, kurioms pagaminti energiją gausime iš tradicinio šaltinio – išimsime iš po žemių ir sudeginsime. Tai yra darysime kaip tik tai, ko JT prašo ir rekomenduoja nebedaryti.
Skaičiuojama, kad karinis sektorius atsakingas už maždaug 5–6 procentus pasaulio ŠESD išmetimų. Tai yra įspūdingai daug. Pavyzdžiui visas pasaulio sveikatos apsaugos sektorius, įskaitant vaistų gamybą, išmeta apie 5–7 procentus bendro ŠESD kiekio. Prieš keletą metų garsiai nuskambėjo žinia, kad Jungtinių Valstijų kariuomenės poveikis klimatui didesnis už ištisų valstybių taršos poveikį. JAV kariuomenė išmeta daugiau ŠESD nei pavyzdžiui Švedija, ar Marokas. Tai 2019-tųjų duomenys. Dabar šie skaičiai Rusijos dėka dar labiau kyla ir kils.
Akivaizdu, kad norėdami atgrasyti agresorių neturime kitos išeities, kaip tik ginkluotis. Pinigai, kurie kritinį klimato kaitos sprendimui dešimtmetį galėtų būti skirti energijos sektoriui transformuoti, nukeliaus bomboms gaminti. Tokiu būdu absurdiškos vienos šalies imperinės ambicijos neleis atvėsti visai planetai ir bus jaučiamos dar labai ilgai po to, kai dabar vykstantis karas bus tik istorija.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
