Meteorologinis pavasaris turi aiškią ribą. Kai vidutinė paros temperatūra perkopia nulį laipsnių, žengiame į pirmąją pavasario fazę. Prasideda sniego ir ledo tirpsmas, todėl šis laikas dar vadinamas vandens pavasariu.
Kalendorius suteikia struktūrą mūsų laikui, tačiau gamta tiksliaĩ pagal jį negyvena.
Kovo pirmoji retai yra pavasario pradžia. Dabar meteorologinis pavasaris Lietuvoje vidutiniškai prasideda kovo 8-ąją, nors dar prieš 30-40 metų tai įvykdavo tik paskutinį kovo dešimtadienį.
Vasario mėnesį dalis Lietuvos ilgokai gyveno ankstyvo pavasario sąlygomis. Dabar staigus arktinio oro įsiveržimas į šiaurinę Europos pusę visus ankstyvos šilumos pasiekimus nušlavė. Vėsus kovas neatneš staigiai mažėjančių šildymo sąskaitų, bet esminė nepasitenkinimo priežastis vis tik ne išlaidose. Vėluojantis pavasaris yra bene labiausiai erzinantis mūsų klimato elementas. Ima atrodyti, kad įstrigome. Deja, bet Lietuvoje tai nutinka ne taip ir retai.
Prieš kelias savaites įvyko procesas, meteorologų vadinamas stratosferos atšilimo epizodu. Keliasdešimties kilometrų aukštyje ties šiaurinėmis platumomis temperatūra staigiai pakilo. Toks reiškinys turi galios išbalansuoti poliarinį sūkurį – didžiulę šalto oro masę besisukančią Arkties regione.
Kai šis sūkurys stiprus ir stabilus – arktinis šaltis užrakintas šiaurėje. Kai poliarinis sūkurys silpnas, jis praranda savo žiedinę formą, išsiklaipo, o šaltos jo kilpos nutįsta toliau į pietus. Manoma, kad šylant planetai ir mažėjant temperatūros skirtumui tarp polių bei pusiaujo tokių arktinio šalčio įsivežimų tikimybė didėja. Dabar toks šalčio pripildytas poliarinio sūkurio slėnis nusileido į Europą ir kol kas neketina trauktis.
Kovui prognozė gana aiški. Pirmoji jo pusė bus žiemiška, vėliau ankstyvo pavasario ženklų daugės, bet šils vangiai. Iš anksto neplanuotų kelionių iš Lietuvos į Pietų Europą artimiausiu metu tik daugės. Tie, kurie šiuo metu išvyko į šiltesnius kraštus ir tikisi ten pabūti per ankstyvo pavasario fazę, grįžę gali nusivilti ir rasti vis dar gana įšalusią Lietuvą.
Pagal dabartinius skaičiavimus balandį pavasaris bus drąsesnis. Galbūt artėsime prie klimato normos, bet rimtesnio ilgalaikio šilumos pliūpsnio galime ir nesulaukti. Gegužės mėnesiui prognozių apskirtai nėra. Nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kada sutrikdytas poliarinis sūkurys stabilizuosis.
Nesmagi tendencija, kad jau trejus metus iš eilės turėjome smarkokai šaltesnius už vidurkį balandžio ir gegužės mėnesius. Jeigu šitokia situacija pasikartos ir šiais metais, tai bus rimtesnis signalas, kad iki šiol vykęs pavasario mėnesių šilimas sulėtėjo, o gal net įgavo priešingą ženklą. Tai taip pat įmanoma, nes klimato kaita oro masių judėjimą atskirose teritorijose gali paveikti labai įvairiai. Vis tik, labiau tikėtina, kad bendrame klimato šiltėjimo fone stebime neperiodinį svyravimą, o ne naują taisyklę ir šilti pavasariai iš Lietuvos ilgesniam laikui nepasitraukė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
