Lietuvos demokratinių institucijų orbanizavimas didina pagreitį. Jau esu apie tai rašęs ir perspėjęs: taikinys – Lietuvos demokratijos garantas Konstitucinis Teismas (KT) bei Lietuvos nacionalinis transliuotojas. Ne, ne prezidentas, ne Seimas, ne vyriausybė yra demokratijos garantas Lietuvoje, o Konstitucinis Teismas. Atimk iš jo šią funkciją ir turėsime geriausiu atveju Orbaną 2, o blogiausiu – bandito V. Putino „valdomą demokratiją“.
Todėl pirma, ko siekiama orbanizuojant Lietuvą, tai paversti KT marionete politikų rankose. Kieno rankose? Prezidento Gitano Nausėdos ir – Seimo. Bet, prieš tęsiant temą, pradžioje reikėtų sudėlioti G. Nausėdos asmens charakteristiką, idant žinotume, su kuo turime reikalą ir kas kėsinasi į KT bei kitas Lietuvos demokratines teisėsaugos institucijas.
G. Nausėda yra žmogus, kuris, švelniai tariant, yra neįvykdomų pažadų dalytojas, o liaudiškai – melagis. Pamenat? Jis žadėjo būti visiems teisingas, nesirinkti pusių ir karūnuoti savo politikos karjerą gerovės valstybės idėjos Lietuvoje įgyvendinimu. Bankininkas ir gerovės valstybė? Bet žmonės prarijo pažadą ir juo paspringo. Tas pats su pažadu būti teisingam visiems, vėlgi – jam neįmanoma misija. Neįmanoma, nes jį vykdant būtina remtis Lietuvos Konstitucijos raide, t. y. būti teisingam visiems. Priminsiu: „Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“
Tačiau, antraip nei prezidentas Kazys Grinius, pareiškęs, kad nuo Konstitucijos neatsitrauks, kad ir kas bebūtų, G. Nausėda ėmėsi uzurpuoti Konstitucinį Teismą. Pasirodo, G. Nausėda yra buitinio konservatizmo šalininkas, remiantis kategoriją žmonių, kurie yra primityviai konservatyvūs, matyt, laikantys Lietuvą Rusijos gubernija propaguodami „valdomą demokratiją“. Iki panagių populistas, pandemijos metu rėmęs antivakserinę politiką, bet galiausiai, prispaustas prie sienos, sutikęs, kad skiepytis visgi reikia. Na, dar ir lygių teisių visiems piliečiams priešininkas, tarp jų ir niekuo nenusidėjusių homoseksualių asmenų.
Ir še tau dar: žinia apie narystę komunistų partijoje. Akivaizdus noras nutylėti šį faktą mūsų prezidento portretą papildo ne itin gražiomis spalvomis. Juk stojimas į partiją 1988 metais jau tada buvo blogo tono išraiška tarp sovietinės, prisitaikėliškos lietuviškos inteligentijos. Ne vienas šį veiksmą suprato vienodai: ponas yra ciniškas karjeristas, neišpažįstantis jokių politinių ideologijų. O ir su vertybėmis, net ir krikščioniškomis, taip pat striuka. Tą liudija nūdienos realija, reakcija į kilusį skandalą: būdamas konservatyvių pažiūrų, deklaruodamas atsidavimą Katalikų Bažnyčiai, tai, kuri tarp dešimt Dievo įsakymų aštuntame skelbia „Nesakyk netiesos“, jis tą jam nepatogią tiesą nutylėjo, jis išsigando tiesos. Moralės kontekste tai ne kas kita, kaip apgavystė.
Trumpai tariant, žmogus tapo politiniu aferistu. Todėl bet kokios jo kalbos apie moralines vertybes buvo ir liks niekinės. Nebent jis, šaukdamas visa gerkle mea culpa, mea maxima culpa, nueis ant kelių į Katedrą, gulsis kryžiumi ir atsiprašys. Taip neatsitiks, todėl jei kas nors dar ir pasitikėjo prezidentu G. Nausėda, tai tą pasitikėjimą galutinai turėtų prarasti.
Akivaizdus noras nutylėti šį faktą mūsų prezidento portretą papildo ne itin gražiomis spalvomis. Juk stojimas į partiją 1988 metais jau tada buvo blogo tono išraiška tarp sovietinės, prisitaikėliškos lietuviškos inteligentijos.
Tai štai, žmogus su tokia dosjė užsimanė imti į savo rankas Lietuvos Konstitucinį Teismą, LAT, Generalinę prokuratūrą, į teisėjų gretas implantuodamas lengvai valdomus beprincipius asmenis. Pažiūrėkime, kas atsitiko su Konstituciniu Teismu, kai jo pirmininke tapo prezidento statytinė D. Jočienė. Palyginus dvi pozicijas – buvusio KT pirmininko prof. Dainiaus Žalimo (kuris siekė ginti Lietuvos pilietį nuo valstybės ir nuo siekiančių paversti KT Seimo narių marionete) ir buvusios KT pirmininkės J. Jočienės – tampa aišku, kad jos yra kone priešingos.
Dalijuosi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2020–2022 m. statistika. Ji aiškiai rodo, kad per tą laiką stipriai mažėja skaičius Konstitucinio Teismo nutarimų, pripažįstančių teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai. 2020 m. KT priėmė 18 nutarimų, iš kurių 14 buvo konstatuotas teisės aktų prieštaravimas Konstitucijai (78 proc.), o 2021 m. iš 16 nutarimų tokių buvo 11 (69 proc.). 2022 m. šis skaičius dar labiau sumažėjo (iš 16/6 – 38 proc.) Priminsiu, kad D. Jočienė KT pirmininke tapo 2021 m. birželį, taigi, didžioji dalis nutarimų dėl prieštaravimo Konstitucijai tenka D. Žalimo pirmininkavimo laikotarpiui.
Apie individualius skundus. Sprendžiant iš KT požiūrio į juos, nori nenori peršasi mintis, kad Konstitucinis Teismas ėmėsi sąmoningai veikti prieš piliečio teisę apsiginti prieš valstybę. Individualių skundų skaičius sparčiai mažėja, nes piliečiai praranda pasitikėjimą KT gebėjimu juos apginti. 2020 m., pvz., gautas 231 individualus konstitucinis skundas, o 2022 m. – 118. Taip KT prisideda prie individualaus konstitucinio skundo instituto naikinimo.
Prezidentas vėl skyrė naują KT pirmininką, kuris, prisistatydamas Seimui, guodėsi, kad nelabai jau ir nori pirmininkauti KT ir kad pirmininkas nieko nesprendžia. Ar žinote jo vardą? Ir aš nežinau. Bet žinau, kad jo metinį pranešimą parašė ir paskelbė KT tinklalapyje buvusi KT pirmininkė. Supratote? Ne? Na, tai tas pats, kas metinį šiandienos prezidento pranešimą paskelbtų buvusi prezidentė. Tikriausiai juokaujate, ne. Bet Seimas visgi nesutiko skirti prezidento stumiamą veikėją į LAT teisėjus, kuris atsisakė pateikti sveikatos ir darbo su slapta informacija pažymas, kas prieštarauja esamiems įstatymams. Todėl G. Nausėda vienasmeniskai ji paskyrė į LVAT. Prezidentas arba yra teisės analfabetas, arba jis kėsinasi į Lietuvos demokratiją, kur teisės viršenybė yra svarbiau už viską.
Akivaizdu, kad Lietuvos KT praranda demokratijos garanto Lietuvoje statusą ir žaibišku greičiu dingsta iš ES pagarbos vertų Konstitucinių teismų sąrašo. Tas pats vyksta su Lietuvos teismais, prokuratūromis, kurių vadovai bliauna dėl mažų atlyginimų, o ne dėl moralės, principų, objektyvumo stokos teismų sprendimuose. Pavyzdžiui, Lietuva gali pralaimėti EŽTT, nes ji tiria bylą „Ruminas prieš Lietuvą“ dėl to, kad Lietuvos teismai nepaiso Konstitucijos ir Lietuvos KT nutarimų.
Negalima nutylėti ir G. Nausėdos siekio įžūliai bei atvirai orbanizuoti LRT. Kitokią išvadą sunku daryti, kai žinai, kad LRT taryboje G. Nausėdos paskirti du asmenys sprendžia, ar trečias kandidatas, tampriai susietas su prezidentu, tinka būti LRT vadovu. Dėl pagarbos politinei ir žurnalistinei etikai abu prezidento paskirtieji – rašytoja Renata Šerelytė ir prof. Mindaugas Jurkynas – galėtų viešai paskelbti, kad balsavime nedalyvaus (kad LRT tarybos formavimas yra ydingas nepriklausomo nacionalinio transliuotojo idėjos kontekste – jau kita tema).
Siūlau pasižiūrėti iš esmės ir pabandyti atsakyti į klausimą: kodėl Lietuvoje į svarbius postus renkami tuščiaviduriai žmonės?
Siūlau pasižiūrėti iš esmės ir pabandyti atsakyti į klausimą: kodėl Lietuvoje į svarbius postus renkami tuščiaviduriai žmonės? Juk išrinkti jie suburia aplink save panašius, siekia konstruoti visuomenę pagal savo kurpalį, jei ne tiesiogiai autoritariškai, tai bent jau iš už kampo. Taip galima apsimesti demokratijos ir teisės viršenybės šalininku, deklaruoti netoleranciją politinei ir buitinei korupcijai, bet formuoti komandą pagal savo vidinius įsitikinimus. Jeigu įsitikinimai grįsti karjerizmu ir siekiu pajungti teisėsaugą savo politiniams, niekur nedeklaruotiems tikslams įgyvendinti, tai ir turėsime tai, kas vadinama orbanizavimu. Tai procesas, kai demokratija ir teisės viršenybė paverčiami demokratijos butaforija.
Deja, kolektyvinis Seimas tyli, nes ir jam patogu turėti valdomą teisėsaugą bei valdomą nacionalinį transliuotoją. O ką Lietuvos piliečiai? Antraip nei milijonai izraeliečių, kurie išėjo į gatves ginti Izraelio Aukščiausiojo Teismo savarankiškumo nuo dešiniųjų radikalų vyriausybės siekio jį valdyti, Lietuvos piliečiai tyli. Va, prisiminiau vieną savo eilėraštį, kurį skaičiau Vilniaus Pirmadienio mitinge Ukrainai remti: „Tyla – tai veidrodis, aklavietė, gimimas ir mirtis, sąžinė, siela, bedugnė, nuo kurios atšokama. Tyloje krentama arba vėl atsistojama.“
