Siekiant užtikrinti objektyvias Registrų centro paslaugų kainas, siūloma pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) tvirtinti jų įkainius.
Tai numatančias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas įregistravo Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Jei Seimas tam pritartų, A. Norkienės teigimu, atsirastų logiškas ir ekonomiškai pagrįstas Registrų centro atlyginimo už paslaugas tvirtinimo modelis, už kurį būtų atsakingas nepriklausomas reguliuotojas.
„Pirmiausia, siekiame, kad įkainių tvirtinimas būtų depolitizuotas ir taptų aiškesnis, skaidresnis ir sąnaudomis pagrįstas. Iki šiol dalis paslaugų buvo teikiama už mažesnę nei savikaina kainą arba dotuojama biudžeto lėšomis. Tai nėra tinkama praktika planuojant valstybės biudžetą. Perduodant funkciją VERT įkainių pagrindimo klausimas būtų koncentruotas kompetencijų centre, kuris juos vertina, skaičiuoja ir tvirtina. Atitinkamai VERT, sukaupusi didelę patirtį vykdydama energetikos kainų skaičiavimą ir tvirtinimą, ją galėtų pritaikyti ir čia. Atnaujinti įkainiai galiotų ne tik Registrų centrui, bet ir kitiems registrų bei informacinių sistemų tvarkytojams“, – komentuodama įstatymo pataisas Eltai sakė Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narė A. Norkienė.
Siūlomi pokyčiai, jos nuomone, būtų svarbūs ir verslui, nes jie paliestų juridinių asmenų steigimą, nekilnojamojo turto sandorius, duomenų tikrinimą ir kitas administracines procedūras.
Šiuo metu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas numato, kad atlyginimo dydžius už registrų informacinių sistemų objektų registravimą registrų informacinėse sistemose, už tvarkomų duomenų teikimą tvirtina registrų ir informacinių sistemų valdytojai – dažniausiai tai yra ministerijos.
„Praktika rodo, kad toks modelis nėra efektyvus, kadangi ministerijos susiduria su politinio jautrumo rizikomis tvirtinant ekonomiškai pagrįstus, tačiau visuomenei finansiškai jautrius atlyginimo dydžius. Dėl to sprendimai yra atidedami. Pavyzdžiui, kai kurių paslaugų kainos vis dar galioja nuo 2016 m. ar 2020 m., t. y. neatitinka pasikeitusios ekonominės situacijos, išaugusių technologinių, kibernetinio saugumo, infrastruktūros išlaikymo sąnaudų. Dėl to Registrų centras nuolat patiria riziką, kad negalės užtikrinti nepertraukiamo, saugaus ir kokybiško informacinių sistemų veikimo, nors šias atsakomybes įmonei nustato įstatymai“, – sako Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė A. Norkienė.
Anot Seimo narės, pritarus šiems pokyčiams, dalis paslaugų įkainių sumažėtų, ypač skaitmenizuotuose procesuose, kur yra minimalus rankų darbo poreikis.
„Pavyzdžiui, manau, atpigtų juridinio fakto registravimas, duomenų pakeitimas, paieška Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bei Adresų registro išrašai. Taip pat institucijoms bus siūloma abonentinių mokesčių sistema, leisianti valstybės biudžete sutaupyti apie 5 mln. eurų, – teigė parlamentarė.
Kita vertus, siekiant užtikrinti efektyvų registrų bei sistemų tvarkytojų darbą, dalis įkainių bus atnaujinti pagal šiandienos realijas. Metų metus nekeisti įkainiai nepadengia sistemų išlaikymo sąnaudų. Pokytis būtinas tam, kad tvarkytojai galėtų operatyviai valdyti duomenis, diegti technologines naujoves ir garantuoti paslaugų kokybę“, – pabrėžė A. Norkienė.
Ji pastebi, kad lyginant, pavyzdžiui, su Latvija, Estija ar Danija, įkainiai Lietuvoje išlieka mažesni. Tačiau galutinės paslaugų kainos, jos teigimu, paaiškėtų nepriklausomam reguliatoriui objektyviai įvertinus faktines sąnaudas.
A. Norkienė prognozuoja, kad planuojama reforma papildomų kaštų nepareikalaus, kadangi VERT perims darbus, kuriuos šiuo metu pagal galiojančią metodiką privalo atlikti išorės auditas.
„Institucija jau turi reikiamą infrastruktūrą bei analitinius pajėgumus, todėl šis pokytis bus įgyvendinamas esamų resursų ribose ir papildomų biudžeto asignavimų tam skirti neplanuojama“, – sako ji.
Jei Seimas pritartų jos iniciatyvai, neliktų šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, įpareigojančios nepriklausomą auditorių įvertinti, ar Registrų centro atlyginimo dydžiai yra apskaičiuoti laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos.
„Auditorių patikra buvo numatyta kaip alternatyva tuo atveju, kuomet funkcijos neatliko VERT. Perdavus funkciją VERT, išorinio audito funkcija tampa perteklinė ir dubliuojanti darbą. Kartu perdavus šią funkciją reguliuotojui bus mažinama administracinė našta įmonėms bei institucijoms ir taupomos lėšos, kurios iki šiol buvo skiriamos brangioms auditorių paslaugoms įsigyti“, – mano A. Norkienė.
Registrų centras yra valstybės informacinių sistemų tvarkytojas, užtikrinantis tokių informacinių sistemų kaip, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų, Gyventojų registrų, e. sveikatos sistemos veikimą.
