Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo gražios kalbos apie Ukrainos pergalę ir nepateisinamas trypčiojimas skiriant ginklus susilaukia pašaipų ne tik Vidurio Europoje, tačiau pačioje Vokietijoje. Beje, prisiminkime, kad praeitais metais jis žadėjo, jog Vokietijos gynybos biudžetas sieks 2 proc. nuo BVP. Realybė pasirodė ženkliai kitokia. O. Scholzas puikus pavyzdys, kaip politiko kalbos skiriasi nuo darbų.
Vargu, ar tai galima paaiškinti vien tik O. Scholzo charakteriu. Galbūt jis yra neryžtingas, svyruojantis, užėmė tokį postą, kuris jam yra per sunkus. Galbūt taip, o gal ir ne. Juk negalima nepastebėti rimtesnės priežasties: Vokietijos elito sluoksniai nėra apsisprendę dėl paramos Ukrainai, nėra apsisprendę sustabdyti ukrainiečių žudynes. Jų kalbos apie europietiškas vertybes, apie pagarbą žmogaus gyvybei, telieka kalbomis. Kodėl?
Verta atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę. Puikiai žinoma nacistinė Vokietijos praeitis. Ir žinome, kad Vokietija tinkamai įvertino šį savo istorijos tarpsnį. Tačiau užmiršo kitą istorijos dalį – komunistinę. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo padalinta į dvi dalis. Vakarų Vokietija išliko demokratinė, o Rytų Vokietiją valdė totalitarinis komunistų režimas. Rytų Vokietijoje veikė „Stazi“, kuri didelę dalį piliečių pavertė smulkiais skundikais ir taip kontroliavo visuomenę. Šis laikotarpis po Vokietijos susivienijimo buvo laikomas kažin kokiu istoriniu riktu, į kurį nereikia kreipti didelio dėmesio, nes jau viskas praeityje.
Nereikia pamiršti, kad viso šaltojo karo metu „Stazi“ aktyviai veikė Vakarų Vokietijoje. Ji slapta finansavo teroristines organizacijas: Baderio, Manhofo gaujas, „Raudonosios armijos frakciją“. Be to, ir pačioje Vakarų Vokietijoje sustiprėjo antiamerikietiškos nuotaikos. Prisiminkime, kaip buvo Vokietijoje dislokuotos trumpojo nuotolio „Pershing“ raketos, skirtos atgrasyti Sovietų Sąjungą, ten kilo pacifistinis judėjimas, kuris dažnu atveju buvo nukreiptas prieš NATO ir prieš Jungtines Valstijas. Iš šio judėjimo kilo dabartinė Žaliųjų partija. Beje, ir O. Scholzo politinė karjera prasidėjo būtent šioje aplinkoje.
Juk negalima nepastebėti rimtesnės priežasties: Vokietijos elito sluoksniai nėra apsisprendę dėl paramos Ukrainai, nėra apsisprendę sustabdyti ukrainiečių žudynes. Jų kalbos apie europietiškas vertybes, apie pagarbą žmogaus gyvybei, telieka kalbomis. Kodėl?
Susivienijus Vokietijai ir žlugus Sovietų Sąjungai, pasaulį apėmė euforija, niekas per daug rimtai nevertino komunistinio palikimo Vokietijoje, nes tikėta, kad tai buvo tik blogas sapnas.
Tačiau tai nebuvo sapnas. Buvusią Rytų Vokietiją teko finansuoti. Ir tai pasirodė per didelė našta Vokietijai. Jos ekonomika pradėjo šlubuoti. Reikėjo sprendimo. Ir jį paslaugiai pasiūlė Maskva: parduoti pigiai savo dujas. 1997 metais prasidėjo garsusis „Nord Stream“ projektas. Kokios jo politinės pasekmės, mes šiandien matome.
Komunistinis palikimas Vokietijoje nėra nei tinkamai, nei adekvačiai įvertintas. Ir gal tai yra viena iš priežasčių šiandienos politinio elito pasimetimo? Vokiečiai patys turi susitvarkyti su savo praeities problemomis. O kol kas Vokietija atrodo kaip pavargusi Europos lyderė, norinti nešti naštą, kuri jai akivaizdžiai per sunki.
Tačiau Europa yra daugiau nei Vokietija. Dabar lyderystė pereina į Vidurio Europos rankas. Ir ypatingai drąsų pavyzdį rodo dabartinė Lenkija. Jos politikų žodžiai nuo darbų nesiskiria. Neseniai sužinojome, kad ir Bulgarijos prezidentas slapta nuo prorusiškų politikų, suteikė ypatingai svarbią pagalbą Ukrainai karo pradžioje.
Baltijos šalių pozicija šiuo klausimu visada buvo aiški. Ir tai nėra atsitiktinumas. Vidurio Europos šalims 20 a. reikėjo daug kovoti už savo laisvę. Daugelis iš jų žino, kas yra okupacinis režimas, kas yra komunistinė santvarka. Imperialistinė Rusijos politika ir vėl grasina tautų laisvei. Mes jau įžengėme į naują epochą, epochą, kurioje yra ir bus svarbi kova už tautos ir valstybės laisvę. Tad nenuostabu, kad atėjo Vidurio Europos laikas, nes šios tautos puikiai žino, ką tai reiškia. Todėl šiandien jos gali būti pavyzdžiu Europai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
