Vilniaus centro gyventojai stoja į kovą su bėgikais: „Šiemet užkniso negyvai“

Vilniečiai dalijasi raginimu mažinti renginių, kurių metu ribojamas eismas, skaičių miesto centre, sukurta net speciali peticija ir pradėti rinkti gyventojų parašai. Savo ruožtu organizatoriai ir savivaldybė argumentuoja – miestui tokie renginiai svarbūs ir jų techniškai negalima perkelti kitur.

„Atsikeliu ryte ir laba diena, viskas užtverta“

Pasipiktinimas dėl renginių Vilniaus centre, kai uždaromas eismas, jau tapo miesto folkloru. Tačiau 20 metų Žvėryne gyvenantis Edvinas sako, kad jo kantrybės taurė perpildyta, o diskusijas socialiniuose tinkluose jis nusprendė perkelti į peticiją. Labiausiai vyras pasipiktinęs bėgimo renginiais, kurie, anot jo, labiausiai naudingi ne miestui ar gyventojų sveikatai, o reklamos užsakovams.

Vilniuje vyksta keli dideli bėgimo renginiai: Tarptautinis Vilniaus maratonas, kuris šiais metais vadinsis „Swedbank“ maratonu, vykstantis 23 metus, pavasarį vykstantis pusmaratonis ir keli trumpesni bėgimai, kurių garsiausias – kalėdinis bėgimas.

Anksčiau mieste būdavo organizuojamas moterų bėgimas, prieš kelerius metus organizuotas 100 kilometrų bėgimas. Taip pat vyksta maratonas „Vilniaus tiltai“, organizuojamos dviračių plento lenktynės.

„Nesu kažkoks piktas žmogus, kuris ant visko burba, bet su maratonais yra ryškiai perdėta, organizacija, gyventojų informavimas – labai blogai“, – anot Edvino, jam nekliūva nei „Pink Soup Fest“, nei kitos didelės šventės, bet apie sporto renginius siūlo pagalvoti.

Jo pradėtoje peticijoje teigiama, kad komerciniai renginiai „reguliariai paralyžiuoja tūkstančių vilniečių kasdienį gyvenimą, logistiką ir pamatinę judėjimo laisvę“. Pasak pašnekovo, socialiniuose tinkluose jis sulaukė įvairių, bet daugiausia teigiamų reakcijų dėl reikalavimų perkelti bėgimo renginių trasas iš tankiai apgyvendintų Vilniaus rajonų bei gatvių. Tarp jo reikalavimų – siūlymas bėgimus perkelti į parkus, magistralines gatves, koreguoti laiką – pavyzdžiui, bėgti naktį, užtikrinti, kad iš kiekvieno privataus kiemo būtų galima laisvai išvažiuoti.

„Poreikis tikrai yra“, – pasakojo jis apie reakcijas į savo idėjas socialiniuose tinkluose.

Pasak Edvino, jį ypač papiktino šių metų pusmaratonis.

„Šiemet užkniso negyvai, tai visiška netvarka, nulis informacijos. Aš visiškai nesidomiu tais bėgimais ir pamačiau jau prieš pat maratoną (...) mažiuką paveiksliuką, kad bus eismo ribojimai. Atsikeliu šeštadienį ryte ir laba diena, viskas užtverta. Kiekvienais metais tas pats. Vilniuje yra puikių vietų bėgioti, bet politikų ir rėmėjų interesai [aukščiau]“, – aiškino Žvėryno gyventojas.

Piktinasi uždarose grupėse

LRT.lt pasiteiravus kitų Vilniaus centro bendruomenių atstovų nuomonės dėl idėjos atsisakyti bent dalies sporto renginių, jų nuomonės išsiskyrė – kai kas minėjo, kad su metais vis labiau pripranta prie nepatogumų ir džiaugiasi judesiu mieste.

Pasak Naujamiesčio Tauro seniūnaitės Paulės Čyžaitės, šioje miesto dalyje, kur Naujamiestis ir Senamiestis kertasi su Gedimino prospektu, gyventojai dažnai turi taikytis su eismo ribojimais, bet pastaruoju metu nusiskundimų nebuvo.

„Kaip tik maratonas, taip yra skundai, tik niekas nerašo, nes, manau, tai kova su vėjo malūnais. Kaimynai pasipiktiname uždaroje grupėje ir viskas (...). Kažkoks sukaustytas miestas“, – pasakojo ji.

Anot seniūnaitės, jai žinomi ir atvejai, kai gyventojai negalėjo pereiti per gatvę.

„Sakome: juk niekas nebėga, kažkur tolumoje, o mums 10–20 metrų iki vartų pavažiuoti. Sako: ne“, – teigia pašnekovė.

Kalbėdama apie kitus renginius P. Čyžaitė sako, kad neturi priekaištų, ji pastebi, kad muges lengviau apvažiuoti nei bėgimo renginius.

„Kaziukas yra sena tradicija, čia viskas normalu. O maratonai kada pradėti?“ – retoriškai klausė centro gyventojų bendruomenės narė.

Tuo metu Čiurlionio trikampio bendruomenės Naujamiestyje pirmininkė Eleonora Kasperūnienė sakė, kad ji priekaištų dėl renginių Vilniuje neturi, nors ir šios gatvės ant kalvos blokuojamos retai.

„Manau, tikrai galima porą kartų per metus iškentėti. Aišku, yra gyventojų, kurie viskuo nepatenkinti, bet nemanau, kad susidarytų dauguma“, – kalbėjo ji.

E. Kasperiūnienė kalbėjo apie kitas kvartalo problemas – Vingio parko koncertų triukšmą, dūmus po fejerverkų švenčių.

„Bet viską priimame linksmai ir smagiai, visada labai džiaugiamės Dainų švente. Vienintelis nusiskundimas – čia nėra nė vieno viešojo tualeto. Kai vyksta renginiai, vandens stotelių pastato, bet tualeto nėra absoliučiai jokio“, – kritiką savivaldybei reiškė E. Kasperiūnienė.

Miestui uždirbo 5 milijonus eurų

Paprašyti pakomentuoti gyventojų pasipiktinimą, savivaldybės atstovai ir renginių organizatoriai minėjo, kad maratonai yra svarbūs miestui, o jų iškėlimas į parkus neįmanomas dėl trasos reikalavimų. Tris didžiausius bėgimo renginius Vilniuje – maratoną, pusmaratonį ir kalėdinį bėgimą – organizuojančios įmonės „Tarptautinis maratonas“ vadovas Gediminas Pajėda atkreipia dėmesį, kad maratonai vyksta miestuose visame pasaulyje ir visur tampa didele švente, su kurios nepatogumais gyventojai susitaiko. Organizatoriai skaičiuoja, kad kasmet dalyvių skaičius auga keliolika procentų, o bėgimo populiarumas išgyvena piką.

„Tai didelė miesto šventė ir ji tik didėja, jaučiame ir atlaidesnį gyventojų požiūrį, supratingumą“, – kalbėjo jis apie Vilniaus maratoną.

G. Pajėdos teigimu, organizatoriai kritiniais atvejais leidžia gyventojams judėti, o informacija apie ribojimus siunčiama iš anksto. Kalbėdamas apie siūlymą perkelti bėgimus už miesto, pašnekovas argumentavo, kad tūkstančiai bėgikų sunkiai telpa ir plačiose gatvėse, ką bekalbėti apie siaurus parko takus.

„Kalėdinis bėgimas irgi yra miesto šventė, vakarinis bėgimas su lemputėmis Senamiestyje. Kelerius metus stengėmės ir dėl to, kad viešasis transportas toliau sėkmingai funkcionuotų, išsitenkame 6 kilometrų trasoje. Bet dalyvių irgi turime apie 5 tūkstančius“, – sakė jis.

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atsiųstame komentare sakoma, kad Vilniaus pusmaratonis ir maratonas yra vienos didžiausių miesto sporto švenčių, kurios trunka beveik visą savaitę, sutraukia beveik 15 tūkst. bėgančiųjų ir dar antra tiek atvykstančių palaikyti žmonių. Skaičiuojama, kad 2024 metais Vilniaus maratonas sukūrė miestui pridėtinės vertės už maždaug 5 mln. eurų.

Savivaldybės teigimu, jei bėgimas būtų organizuojamas žaliose erdvėse, nebūtų galima užtikrinti visų saugumo reikalavimų ir bėgimas neatitiktų tarptautinių standartų, keliamų maratonams.

„Visi tarptautiniai didieji pasaulio maratonai ar pusmaratoniai vyksta pagrindinėse miesto gatvėse – tai reikalinga pirmiausia dėl bėgimo plentu formato, kur trasos turi būti kietos dangos, jos turi būti sertifikuotos. Taip pat svarbu turėti galimybę suvaldyti itin didelius žmonių srautus. Maratono stebėti atvyksta ir daugybė žiūrovų, kuriems taip pat turi būti užtikrintos sąlygos atvykti iki renginio vietos ir jį saugiai stebėti“, – komentuoja savivaldybės atstovai.