Po Sovietų Sąjungos žlugimo įsivyravo palaimingas tikėjimas, jog pasaulis negrįžtamai pasuko tinkama linkme. Rusija jokios grėsmės nekelia ir nekels. Buvo žinoma, kad ten mažai demokratijos, kad pažeidžiama žodžio laisvė, tačiau Vakaruose buvo galvojama, jog tai tik laikini sunkumai, o prekiaujant, mezgant ekonominius ryšius su Rusija galiausiai ir ten įsivyraus demokratija. Deja, nutiko priešingai. Rusijoje suvešėjo imperinė politika, kurios ilgą laiką buvo nenorima matyti. Juk buvo agresija prieš Sakartvelą, vėliau buvo okupuotas ir aneksuotas Krymas, užgrobtos Rytų Ukrainos žemės. Ir galiausiai prasidėjo didelis, kruvinas karas.
Ir ši nauja realybė nieko gero mums nežada. Kol Rusijoje vyraus imperializmo ideologija, tol mums grės pavojus. Praeitą savaitę Rusijos vadovas V. Putinas susitikęs su generolais aiškiai išdėstė savo viziją: kariuomenė bus didinama, žymiai daugiau lėšų jai bus skiriama. Ir tai reiškia, kad karinis pavojus Lietuvai ateityje tik didės.
Politikai supranta, kad reikalinga stiprinti savo karines pajėgas, labai svarbu visuomenėje diegti valią priešintis karo atveju. Visa tai teisinga ir reikalinga, tačiau yra dar vienas aspektas, apie kurį kol kas mažai kalbama. O ką mes ginsime? Savaime suprantama, kad savo, Lietuvos valstybę. Ir čia verta atsiversti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri teigia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Tai reiškia, kad mes turime ginti tautą. Jei neliks tautos, neliks ir Lietuvos valstybės. Rusija atgaivino imperializmo ideologiją, kuri jos kaimyninėms tautoms nepalieka vietos. Tai žiauriai iliustruoja karas Ukrainoje. Rusų propagandistai net neslepia savo tikslo – sunaikinti ukrainiečius, ukrainietišką tapatybę, ukrainiečių tautą. Putinas atveria tokią realybę, kurioje tautoms iškyla egzistencinė grėsmė.
Šio pavojaus akivaizdoje iškyla klausimas: ar lietuviška tapatybė šiandien turi vertę? Ar reikalinga ją išlaikyti? Jei neturime atsakymo į šį klausimą, tuomet nori nenori visuomenėje iškils ši mintis: o kodėl reikia aukoti savo gyvybę, ginant valstybę, Tėvynę, tautą? Juk galima emigruoti, galima pasiduoti, išvengiant žmonių žūčių ir masinių sugriovimų.
Kol Rusijoje vyraus imperializmo ideologija, tol mums grės pavojus.
Stiprinti valią priešintis ir gintis nepavyks, jei neprisiminsime mūsų Konstitucijos ir esminio teiginio, kad būtent Tauta kuria valstybę, kad ji yra pagrindas mūsų demokratijos ir laisvių. Daugelis žmonių žino, kas yra Lietuva, tauta, valstybė, laisvė. Tačiau tarp intelektualinio ir politinio elito tokių svarstymų yra maža. O jie būtini šiandienos iškilusio egzistencinio pavojaus situacijoje. Ir šio klausimo nereikėtų painioti su ksenofobija, tautiniu uždarumu ar net fašizmu. Pakanka, kad tuo užsiima Kremliaus ideologai ir propagandistai. Jiems visur vaidenasi nacistai.
Puikiai prisimenu Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą periodą. Tuo metu buvo teigiama, kad įvairovė yra vertybė. Tai supratau, jog skirtingos tautos su savo skirtingais požiūriais, skirtinga istorine patirtimi gali praturtinti visų mūsų Europą. Skirtingos tautos yra vertybė, o neatgyvena.
Taigi šiais neramiais laikais reikia žymiai daugiau dėmesio svarstymams, kas yra mūsų lietuviškas identitetas. Reikia daugiau dėmesio mūsų istorijai, kultūrai. Antraip tapsime lengvu okupantų grobiu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
