Paskutiniai aštuoneri metai, žvelgiant viso pasaulio mastu, sudaro šilčiausių metų seriją klimato stebėjimų istorijoje. Praėjusieji, 2022-ieji, penkti pagal šiltumą. Nieko naujo, tai buvo prognozuota. Dabar kiekvieni metai patenka į šilčiausių viršūnėlę.
Kas vis dar glumina meteorologus, yra tai, kad stiprų vėsinantį poveikį turinis La Ninja (La Niña – isp. mergaitė) reiškinys Ramiajame vandenyne lyg ir netenka savo galios.
Klasikinėje klimatologijoje La Ninja visada siejamas su šaltesniais metais. Dabar pasiekėme ribą, kai jį atsveria bendras planetos šiltėjimas. Tai nurodo, kiek toli pažengęs visuotinis atšilimas.
Prognozuojama, kad vėsusis La Ninja šiems metams persiritus į antrą pusę pereis į neutralią fazę, tad bendras šilumos kiekis Žemės atmosferoje dar labiau padidės. 2023-ieji nebūtinai taps karščiausiais, bet turi galimybę tokiais tapti. Jungtinės Karalystės meteorologijos biuras prognozuoja, kad vidutinė žemės temperatūra gali pasiekti net 1,32 laipsnio virš priešindustrinio laikotarpio temperatūros (nuo 1,08 iki 1,32 laipsnio, su labiausiai tikėtina 1,20 laipsnio vidutine Žemės temperatūra). Akivaizdu, kad iki šiol stabiliai kilusi temperatūros kreivė į viršų riečiasi dar labiau.
Pernai metai vadinami ekstremumų metais. Didėjantis orų ekstremalumas yra stabilumą prarandančios klimato sistemos požymis. Sparčiai šylant šiauriniams regionams mažėjantis temperatūros skirtumas tarp pietų ir šiaurės susilpnina sraujymėmis vadinamus vėjus aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, o tai išlaisvina šiaurėje užrakintą šaltį ir kartais leidžia jam nuklysti toli į pietus. Praėjusių Kalėdų speigas Jungtinėse Valstijose siejamas būtent su tokiomis sąlygomis. Tuo būdu visuotinis atšilimas sukelia vietinius trumpalaikius atšalimus.
Su didėjančiu ekstremalumu mes taip pat susidūrėme ne kartą. Lietuvoje buvo anomaliai šilta arba neįprastai šalta, bet gerokai rečiau normalu. Be to, svyravimai buvo tokie aštrūs, kad per kelias dienas nukeldavo lyg į kitą metų laiką. Staigūs orų perkryčiai apskirtai būdingi mūsų platumoms, bet dabar matomas jų dažnėjimas ir kontrastų stiprėjimas.
Taip pat skaitykite
Rekordinius praėjusios vasaros karščius Europoje mes pajautėme tik iš dalies, kaip karščiausią Lietuvos klimato istorijoje rugpjūtį. Pernai turėjome septynis šiltesnius už vidurkį mėnesius ir penkis šaltesnius. Savo vėsa nemaloniai nustebino gegužė ir rugsėjis. Pastarasis, po rugpjūčio karščių iš tropinės vasaros staigiai bloškė į gilų rudenį. Tai dar vienas klimato ekstremalėjimo požymis, o tokių situacijų su orais pernai buvo net kelios.
Nepastovumui reikėtų nusiteikti ir šiais metais. Prie šiltesnių orų pripratome, dabar ta šiluma jau atrodo visai normali ir nebestebina. Kitas žingsnis, nustoti stebėtis ir pasitaikančiais neįprastais orais, jų tikrai bus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
