Akcijų biržų euforiją vakar apramino neapibrėžtumas dėl taikos tarp JAV ir Irano perspektyvų. Nors JAV dar laukia oficialaus Irano atsakymo į pateiktą taikos planą, pusiau oficiali Irano žiniasklaida teigia, kad dalis JAV pasiūlymų yra nerealistiški – Iranas neketina atsisakyti urano sodrinimo ir branduolinės programos, taip pat siekia Hormūzo sąsiaurio kontrolės.
Vakar taip pat pasirodė pranešimai, kad Iranas raketomis ir dronais apšaudė JAV karinius laivus šalia Hormūzo sąsiaurio, į ką JAV atsakė smūgiais į raketų ir dronų paleidimo vietas Irane. Nepaisant dar kartą atsinaujinusių apsišaudymų, Trumpo teigimu, paliaubos toliau galioja, o susitarimas vis dar yra įmanomas. Tačiau kartu iš Trumpo sklinda ir grasinimai, kad nepasiekus susitarimo JAV kariniai smūgiai atsinaujins. Tuo metu pats sąsiauris išlieka beveik visiškai uždarytas – „Bloomberg“ duomenimis, šią savaitę jį kirto tik 6 laivai. „Brent“ naftos kaina vakar nukritusi iki 96 dolerių už barelį, po pranešimų apie stringančias derybas šoktelėjo apie 6 proc. ir penktadienio rytą viršijo 101 dolerį už barelį.
JAV akcijų indeksai vakar atsitraukė nuo aukštumų, tačiau rinkos reakcija vis dar išlieka labai nuosaiki. NASDAQ vakar sumažėjo 0,13 proc., o S&P 500 – 0,38 procento. Smuko iš esmės visi sektoriai, išskyrus nežymiai augusius komunikacinių paslaugų ir informacinių technologijų sektorius (+0,1 proc.). Didžiausius nuostolius fiksavo žaliavų (-1,8 proc.), energetikos (-1,8 proc.) ir pramonės (-1,6 proc.) sektoriai. Bendrai S&P 500 indekse net 326 įmonės dieną uždarė su neigiamu rezultatu, nors bendrus indekso rezultatus padėjo palaikyti didžiosios bendrovės, įskaitant „Tesla“ (+3,3 proc.), „Nvidia“ (+1,8 proc.) ir „Microsoft“ (+1,7 proc.). Vakarykštėje prekyboje taip pat išsiskyrė programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas (+2,7 proc.), kuris pastaraisiais mėnesiais buvo patyręs stiprų išpardavimą dėl galimų rizikų, susijusių su DI technologijų poveikiu šių įmonių verslo modeliams. Prie sektoriaus optimizmo reikšmingai prisidėjo bendrovės „Datadog“ geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir stiprios ateities pajamų gairės, kilstelėjusios įmonės akcijų kainą 31 procentu.
Europos akcijų biržose pesimistiškos nuotaikos jautėsi labiau nei JAV, atspindint didesnį Europos pažeidžiamumą energijos kainų šokui ir tiekimo sutrikimams iš Artimųjų Rytų. STOXX 600 traukėsi 1,1 proc., raudonuojant visiems sektoriams, išskyrus nebūtinojo vartojimo (+0,6 proc.). Labiausiai vakar krito energetikos (-2,4 proc.), pramonės (-1,8 proc.), būtinojo vartojimo (-1,7 proc.) ir komunalinių paslaugų (-1,2 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,17 proc., Prancūzijos CAC – 1,17 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,82 procento. Baltijos birža vėl judėjo priešinga kryptimi ir pakilo 0,07 procento. Prekyba ateities sandoriais indikuoja, kad Europos biržos penktadienį atsidarys kritimu, o JAV biržos – nežymiai teigiamoje teritorijoje.
Be karo rizikų, Europos investuotojus neigiamai veikia ir galinti atsinaujinti prekybos įtampa su JAV. D. Trumpas vakar pareiškė, kad Europa turi laiko iki liepos 4 d. patvirtinti praėjusią vasarą sutartą prekybos susitarimą, kitaip JAV Europai įves „daug didesnius“ muitus. Tuo tarpu D. Trumpo vykdoma muitų politika vakar susidūrė su dar viena kliūtimi – JAV federalinis tarptautinės prekybos teismas paskelbė, kad D. Trumpo įvesti pasauliniai 10 proc. muitai, kurie buvo pritaikyti po to, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino „išsivadavimo dienos“ muitus, taip pat yra neteisėti. Nepaisant to, Trumpas komentavo, kad ketina ieškoti kitų teisinių būdų muitams išlaikyti.
