Jei statistinio europiečio paklaustume apie pasibaigusią vasarą, greičiausiai jis ją pavadintų pragariškai karšta. Jei paklaustume Lietuvos gyventojo – jam apskritai būtų nelengva pasakyti, buvo šilta ar šalta. Mūsų vasara erzino nepastovumu. Trys mėnesiai nenutrūkstančio balansavimo tarp vėsos ir karščio 2022-ųjų vasarai sukūrė vienu sakiniu sunkiai apibūdinamą įvaizdį.
Permaininga, nepastovi, banguota, eklektiška. Net ir „lietuviška“ jos nepavadinsi. Patyrėme bent tris ryškias karščio bangas. Dėl jų, bendrai paėmus, buvo šilčiau už klimato normą. 1990–2020-ųjų temperatūros vidurkis viršytas 1,2 laipsnio. Turėjome penktą pagal šiltumą vasarą per klimato stebėjimo laikotarpį. Jei lygintume su tuo, kaip būdavo prieš trisdešimt – šešiasdešimt metų, pavyzdžiui su 1960-1990-ųjų vidutine vasaros temperatūra, bendra sezono šiluma tampa dar įspūdingesnė. Senoji oro temperatūros klimato norma peraugta net 3,2 laipsnio.
Šie skaičiai gerai atspindi, kaip klimato kaita mus pripratino prie šilumos, kurios norime vis daugiau ir daugiau. Pajūrio verslininkai skundėsi, pasirinkę atostogauti Lietuvoje liepą buvo nuvilti drungnų orų. Tik rugpjūtis, lyg mėgindamas kompensuoti šilumos stoką, vienus lepino, kitus vargino užsitęsusiais karščiais ir tapo šilčiausiu rugpjūčio mėnesiu nuo meteorologinių stebėjimų pradžios.
Čia ir vėl tenka konstatuoti, kad besikeičiantį klimatą skirtingais metais, gyvendami skirtinguose regionuose, patiriame labai nevienodai. Tik šiek tiek perteklinio karščio šią vasarą patyrė Skandinavija ir Baltijos valstybės, kartu paėmus arti 30 milijonų žmonių. Tuo metu daugiau nei 400 milijonų europiečių išgyveno galingas karščio bangas. Didelė žemyno dalis kentėjo nuo sausrų, seko upės, trūko vandens, liepsnojo miškai.
Jei statistinio europiečio paklaustume apie pasibaigusią vasarą, greičiausiai jis ją pavadintų pragariškai karšta. Jei paklaustume Lietuvos gyventojo – jam apskirtai būtų nelengva pasakyti, buvo šilta ar šalta.
Mokslininkai sutaria, kad karščio bangų serijas sukėlė įprastas vasaros sezonui oro masių judėjimas virš žemyno, bet temperatūra buvo aukštesnė būtent dėl klimato kaitos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų pripildytoje atmosferoje atmosfera tiesiog labiau įšyla.
Daug kur fiksuoti įspūdingi šilumos rekordai. Portugalijoje oras kaito iki 47, Prancūzijoje iki 43, Jungtinėje karalystėje ir Vokietijoje iki 40 laipsnių. Naujus temperatūros rekordus pasiekė net tokie įprastai karšti miestai, kaip Roma ir Madridas.
Birželio pradžioje, remdamasis pasaulinių prognozių centrų duomenimis, pateikiau prognozę vasarai, kurios tendencija pasitvirtino. Remiantis naujausiomis sezoninėmis prognozėmis, trys rudens mėnesiai praktiškai visoje Europoje turėtų būti šiltesni nei įprasta. Tik reikia atsiminti, kad nešaltas ruduo vis tiek nėra vasara.
Patikimesnės prognozės žiemos sezonui bus sudarytos lapkričio mėnesį. Šiais metais per Kalėdas laukti šalčio ir sniego turėtų tapti ne tik kad nemadinga, bet net savotiškai nepadoru. Nešalta žiema būtų nemenkas gelbėjimosi ratas europiečiams sprendžiant energetikos krizę. Kokia žiema išties ateis, tiksliai niekas negali pasakyti, bet greičiausiai vėl turėsime skirtingas nei daugelis europiečių sezonų patirtis. Gyvename orų kryžkelėje, kur pastovus būna tik nepastovumas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
