Metų pradžioje Europoje veikianti Koperniko klimato kaitos tarnyba paskelbė, kad 2021-ieji buvo penkti pagal šiltumą metai pasaulyje nuo stebėjimų pradžios. Tokia globalios temperatūros dinamika nieko nebestebina. 2014-aisiais buvo pasiekta 1 laipsniu šiltesnio pasaulio riba lyginant su priešindustriniu laikotarpiu (1850–1900 m.) ir į žemesnį lygį globalioji temperatūra nuo to laiko negrįžo. Paskutiniai septyneri metai sudaro šilčiausių metų seriją istoriniu laikotarpiu.
2021-ieji buvo gausūs svarbių klimatinių įvykių, šie vis labiau kreipė pasaulio visuomenės dėmesį į stiprėjančią klimato kaitą ir įgalino politikus bei žiniasklaidą plačiau naudoti klimato krizės terminą. Tiems, kam įgriso šylančio klimato tema, teks nusivilti. Artimiausiais metais kalbų apie tai nepavyks išvengti. Karščio bangų patirsime kasmet, o žiniasklaidoje netrūks pranešimų apie ekstremalius orus užsienyje.
Pasak Tarptautinės klimato kaitos komisijos, Paryžiaus susitarime minimą 1,5 laipsnio ribą pasieksime iki 2030-ųjų. Niekas tiksliai negali pasakyti, kada tai įvyks – po trejų, penkerių ar aštuonerių metų. Kaip atskleisiu vėliau, šiltnamio efektą sukeliančios dujos vis labiau ima valdyti globalią temperatūrą ir permuša net stipriausius gamtinius faktorius. Emisijų valdymas artimiausią dešimtmetį įgis kritinę reikšmę.
2022-ieji globaliu mastu dar neturėtų būti rekordiškai karšti, tačiau nuo iki šiol šilčiausių metų atsiliks tik viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio, tad anomalios šilumos sukeltų pavojingų reiškinių pasaulis neišvengs. Šis sausis pietų pusrutulyje, kur dabar vasara, prasidėjo karščio bangomis Pietų Amerikoje ir Australijoje. Buenos Airėse temperatūra buvo pakilusi iki 41 laipsnio, o Vakarų Australijoje praėjusią savaitę išmatuotas 50,7 laipsnio karštis tapo rekordinis šiame regione ir pakartojo Australijos žemyno ir viso pietų pusrutulio oro temperatūros rekordą.
Jungtinės Karalystės orų tarnybos „Met Office“ analizė rodo, kad vidutinė globali temperatūra šiais metais turėtų siekti tarp 0,97 ir 1,21 laipsnio (vidutinė prognozės reikšmė – 1,09 laipsnio) virš priešindustrinio lygio. Tiesa, ši prognozė sudaryta dar prieš šių metų sausio 15-ąją išsiveržiant Hunga Tongos ugnikalniui. Nors specialistai šį išsiveržimą įvardija kaip vieną galingiausių per paskutinius tris dešimtmečius, pradiniu vertinimu, šio ugnikalnio į stratosferą išmestas pelenų kiekis klimato pastebimai atvėsinti neturėtų. Tikėtina, kad nurodyta globalios temperatūros prognozė dėl šio įvykio nebus smarkiai koreguojama.
Žvelgiant į paskutinio dešimtmečio globalios temperatūros dinamiką savo šiluma išsiskiria 2016-ieji ir 2020-ieji su atitinkamai 1,28 ir 1,27 laipsnio viršyta priešindustrine oro temperatūra. Lietuvoje šilčiausi metai klimato istorijoje buvo 2020-ieji. Užpernai vidutinė metų temperatūra siekė 9,2 laipsnio (standartinė klimato norma – 7,4 laipsnio). Globalios temperatūros tendencija ne visada sutampa su ta, kurią matome pas mus. 2016-ieji Lietuvoje taip pat buvo šiltesni už daugiametę normą, bet nebuvo rekordiniai. Nors bendras globalios temperatūros signalas Lietuvoje ir juntamas, tačiau konkreti kiekvienų metų atmosferos cirkuliacija virš Šiaurės Atlanto į metinę mūsų orų visumą įneša savo pataisų.
Pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, anglies dvideginio, kiekis atmosferoje tolygiai didėja kiekvienais metais. Dabar savo veikla žmonija į orą išmeta apie 35 milijardus tonų anglies dvideginio per metus. 2021-aisiais anglies dvideginio kiekis atmosferoje sudarė 419 ppm (milijoninės dalys). Pernai buvo pasiekta 50 procentų didesnė jo koncentracija atmosferoje lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Vis dėlto tai nėra labiausiai neraminantis skirtingų laikotarpių sugretinimas. Dar stipriau gąsdinantis mokslo įrodytas faktas, kurį metaforiškai galima prilyginti netrukus Žemei smogsiančiai kometai, yra tas, kad anglies dvideginio kiekis atmosferoje dabar yra aukščiausias per paskutinius 800 000 metų. Kai kalbama apie klimato katastrofą, apeliuojama būtent į šią Homo sapiens istorijoje niekada nepatirtą reikšmę.
Globalios temperatūros augimas nėra tolygus kasmet, nes šį rodiklį lemia ne vien anglies dvideginio kiekis atmosferoje, nors pastarojo poveikis vis stiprėja. Svarbiausias vėsinantis faktorius planetos mastu šiais metais ir toliau bus La Ninja (La Niña – isp. mergaitė) reiškinys Ramiajame vandenyne. Neperiodinis vandens paviršiaus temperatūros svyravimas didžiuliame Ramiojo vandenyno plote turi didelę įtaką globaliai temperatūrai.
Šiuo metu matoma neigiama temperatūros anomalija fiksuojama jau antrus metus. Ne toks dažnas atvejis, kuomet La Ninja formuojasi du kartus iš eilės. Šis reiškinys buvo ir 2021-aisiais, vėliau perėjo į neutralią fazę ir antroje pernai metų pusėje vėl sustiprėjo. Prognozuojama, kad La Ninja bus ryškus pirmaisiais metų mėnesiais, o vėliau nusilps.
La Ninja paprastai sukelia sausringus laikotarpius Šiaurės Amerikos pietuose ir pietvakariuose, taip pat vakarinėje Lotynų Amerikos dalyje. O štai Australijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Malaizioje ir Indijoje La Ninja lemia smarkiai išaugusį lietaus kiekį. Europos, taigi ir Lietuvos orams tiesioginis La Ninjos poveikis nenustatytas, jį dažniausiai užgožia vietos atmosferos cirkuliaciją lemiantys veiksniai.
Įstabu yra tai, kad net ir La Ninjos metais globali temperatūra išlaiko šilčiausių metų tendenciją. Tai rodo vis stiprėjantį šiltnamio efektą ir didėjančią anglies dvideginio kiekio atmosferoje galią, kuri atsveria net vėsinantį didžiulių Ramiojo vandenyno plotų poveikį.
Paskutinį sykį toks ryškus La Ninja reiškinys užfiksuotas 2011-aisiais ir tai atsispindėjo vidutinėje tų metų planetos temperatūroje. Praėję metai už 2011-uosius buvo šiltesni daugiau nei 0,2 laipsnio. Tai iš esmės yra per dešimtmetį sustiprėjusio šiltnamio efekto poveikis.
Nėra tiksliai žinoma, kada gali susidaryti priešingos fazės reiškinys El Ninjo (El Niñ – isp. berniukas), kuris pasižymi aukštesne vandens paviršiaus temperatūra Ramiajame vandenyne ir turi ryškų šildantį poveikį visos planetos mastu. Vis dėlto kada nors tai vis tiek įvyks ir tikėtina, kad 2023 ar 2024-ieji pateiks naujų globalių karščio rekordų ir su tuo susijusių ekstremalių reiškinių. Įvertinus vis didėjančias šiltnamio dujų emisijas drąsiai galima teigti, kad frazę apie šilčiausių iš eilės metų seriją dabar girdėsime kasmet iki pat 2030-ųjų. Kaip bus vėliau, priklausys nuo to, ar šalys sugebės vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus.
