Apie 75 proc. visų gyvenimo eigoje diagnozuojamų psichikos sutrikimų prasideda iki 24 metų. Tai reiškia, kad vaikystė ir paauglystė yra kritiškai svarbus laikotarpis, kai laiku suteikta pagalba gali turėti lemiamą įtaką tolimesniam gyvenimui, skelbia Higienos institutas.
Higienos instituto duomenys rodo, kad nepaisant siūlomų psichikos pagalbos galimybių, per pastarąjį dešimtmetį (2014–2023 m.) amžiaus grupėje iki 17 metų registruotų psichikos sutrikimų skaičius išliko panašus. Nors 2020 m. buvo fiksuotas registruotų sutrikimų sumažėjimas, visgi jis labiau siejamas su COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir ribotomis galimybėmis kreiptis pagalbos. Iki 2023 m. rodikliai pamažu sugrįžo į priešpandeminį lygį.
Minint Europos psichikos savaitę, konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės: kaip stiprinti vaikų bei paauglių psichikos sveikatą?“ kalbėjusios psichologės dr. Gabrielės Skabeikytės-Norkienės teigimu, bent 8–9 proc. registruotų psichikos sutrikimų turinčių paauglių bent kartą per metus hospitalizuojami, o 17 proc. jų į gydymo įstaigas sugrįžta pakartotinai. Tačiau tik apie trečdalis jaunuolių per mėnesį po išrašymo gauna tęstinę, palaikomąją ambulatorinę pagalbą. Tai rodo, kad dalis jų lieka be pagalbos, kai jiems labiausiai reikia tęstinio palaikymo grįžtant į įprastą gyvenimą.
Mokykla ir emocinė aplinka
Psichikos sveikatos iššūkiai glaudžiai susiję su mokyklos aplinka. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, tik 58 proc. mokinių Lietuvoje jaučiasi gerai, o beveik trečdalis patiria patyčias. Kaip konferencijoje pabrėžė ministerijos atstovė Kristina Valantinienė, mokykla yra ne tik ugdymo, bet ir emocinės sveikatos erdvė, o mokytojo ir mokinio santykis – vienas svarbiausių apsauginių veiksnių.
Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Kastyčio Šmigelsko pristatyti tyrimai atskleidžia, kad nors Lietuvos paauglių psichologinės gerovės vidurkis siekia vos 58,2 balo iš 100, vienišumas ir nerimas dar didėja su amžiumi, ypač tarp merginų.
„Matome ne pavienius iššūkius, o sisteminę tendenciją – emociniai sunkumai tampa norma“, – pažymi profesorius.
Jaunimo balsas: pagalba turi būti prieinama ir patikima
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Kamilė Draudvilaitė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad pagalba ne visada pasiekiama: „Jaunimui reikia ne sudėtingesnių sistemų, o paprastos, prieinamos ir saugios pagalbos – pirmiausia žmogaus, kuris išklausytų.“
Skaitmeninės etikos centro steigėja Rasa Jauniškienė pabrėžė, kad vis jaunesni vaikai pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais, o probleminis interneto naudojimas jau siejamas su depresija, nerimu ir savižudybės rizika.
Patyčių mastas Lietuvoje taip pat išlieka vienas didžiausių Europoje.
„Vaikai kalba tik tada, kai jaučiasi saugūs. Klausimas – ar mes esame pasiruošę juos išgirsti?“, – kėlė klausimą konferencijoje dalyvavusi „Vaikų linijos“ atstovė Eglė Tamulionytė.
Stiprinama prevencija ir naujos pagalbos galimybės
Vis dėlto sprendimų jau ieškoma ir jie diegiami. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atstovė Deimantė Kisielienė akcentavo duomenimis grįstų sprendimų svarbą ir pristatė mieste įgyvendinamas programas, tokias kaip „Planet Youth“, „Paguodos skrynelė“, gyvenimo įgūdžių pamokos, privačios ir grupinės konsultacijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat plečia pagalbos galimybių spektrą – diegiama multidimensinė šeimos terapija, stiprinamos paslaugos šeimoms, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms, įgyvendinami projektai, padedantys jaunuoliams sugrįžti į švietimo įstaigas ar darbo sistemą.
Psichikos sveikatos sunkumų prevencijos svarba akcentuojama ir Higienos instituto iniciatyvų metu – pozityvios tėvystės programos „Neįtikėtini metai“ ir „Augame žaisdami“, kurios jau pasiekė daugiau nei 2 tūkstančius tėvų ir padeda stiprinti vaikų emocinį atsparumą ankstyvame amžiuje.
